Vapitis

Cervus canadensis
Elnias vapitis (Cervus canadensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Porakanopiai ( Artiodactyla) Šeima: Elniniai ( Cervidae) Gentis: Tikrieji elniai ( Cervus) Rūšis: Elnias vapitis ( Cervus canadensis)
Binomas
Cervus canadensis , 1777
Vapičio paplitimas (šviesiai žalia – buvęs arealas, tamsiai – dabartinis)

Elnias vapitis (angl. Cervus canadensis) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis, paplitęs Šiaurės Amerikoje, Rytų ir Vidurinėje Azijoje. Ilgai buvo manoma, kad vapitis yra tauriojo elnio (Cervus elaphus) porūšis, bet genetiniai tyrimai 1998 m. galutinai įrodė, kad tai atskiros rūšys.

Biologija

Vapičiai kadaise gyveno beveik visoje Šiaurės Amerikoje ir rytinėje Eurazijos dalyje (į Ameriką pateko pleistocene, per Beringijos „tiltą“). Dabar dėl medžioklės, urbanizacijos, žmonių ūkinės veiklos jų gyvenamoji erdvė susitraukusi. Šiaurės Amerikoje vapičiai dabar sutinkami Uolinių kalnų pašlaitėse, Vakarų pakrantėje, pietinėje Kanados taigos dalyje, Didžiųjų ežerų baseine. Azijoje jie tebegyvena Mandžiūrijoje, centrinėje Kinijoje, šiaurės Mongolijoje, Užbaikalėje, Daūrijoje, Amūro baseine, rytų Kirgizijoje ir Kazachstane, vietomis Himalajų pašlaitėse. Įveisti Argentinoje, Čilėje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Vapičio ūgis ties pečiais yra apie 150 cm (patelių – 130 cm) sveria priklausomai nuo porūšio tarp 170 iki 544 kg (suaugęs patinas ~40 % masyvesnis už patelę). Ragai auga tik patinams – jie užauga kiekvieną pavasarį, o žiemą numetami. Didžiausi ragai gali būti 1,2 m pločio ir sverti iki 18 kg. Kailis – įvairių atspalvių rudas, pauodegys ir papilvė balti.

Suaugę vapičiai laikosi tos pačios lyties gyvūnų bandomis, o poruojasi rujos metu. Tada patinai dėl patelių stoja į dvikovas ragais, kartais gali patirti sunkių sužalojimų. Rujos metu patinai skleidžia garsų, toli sklindantį baubimą.

Vapičiai gyvena miškų pakraščiuose, kalnuotose vietovėse, stepėse, prerijose. Kalnuose gyvenantys elniai pavasarį traukia į aukštikalnes, o rudenį į papėdes. Žiemą linkę laikytis labiau miškingose vietose.

Maitinasi daugiausia žole, kartais – lapais, ypač mėgsta tuopų ūglius. Vapičius medžioja kojotų gaujos, vilkai, pumos, rudieji ir juodieji lokiai, raudonieji vilkai, amūriniai tigrai, snieginiai leopardai, jauniklius kartais puola lūšys, šernai.

Porūšiai

Išskiriami šie vapičio porūšiai:

• Šiaurėje:
  • Ruzvelto elnias (C. c. roosevelti) – Š. Amerikos Vakarų pakrantė;
  • Tulės elnias (C. c. nannodes) – Kalifornija;
  • Manitobos elnias (C. c. manitobensis) – JAV ir Kanados prerijos;
  • Uolinių kalnų elnias (C. c. nelsoni) – Uolinių kalnų papėdės;
  • Rytinis elnias (C. c. canadensis) – išnykęs, gyveno Š. Amerikos rytinėje pakrantėje;
  • Merjamo elnias (C. c. merriami) – išnykęs, gyveno pietvakarių JAV, ypač Arizonoje;
  • Altajaus vapitis (C. c. sibiricus) – pietų Sibiras, Mongolija, šiaurės Kinija;
  • Tianšanio vapitis (C. c. songaricus) – Tianšanio kalnai;
• Rytuose:
  • Mandžiūrinis vapitis (C. c. xanthopygus) – Mandžiūrija, Primorjė;
  • Alašano vapitis (C. c. alashanicus) – šiaurinė Kinija, Mongolija;
• Pietuose:
  • Makneilo elnias (C. c. macneilli) – Rytų Turkestanas, Tibetas;
  • Kansu raudonasis elnias (C. c. kansuensis) – Gansu provincija Kinijoje;
  • Tibeto raudonasis elnias (C. c. wallichii) – Tibetas, Butanas;
  • Kašmyrinis elnias (C. c. hanglu) – Kašmyras, Himačal Pradešas.

Kultūroje

Vietiniai Šiaurės Amerikos ir Azijos gyventojai nuo seno medžiojo vapičius, jų medžioklė tebevykdoma iki šiol. Vapičių mėsos gaminių siūloma kai kuriose parduotuvėse. Ragai naudojami įvairiems kaulo dirbiniams. Iš šių gyvūnų kailių būdavo gaminami indėnų būstai tipi, taip pat kailis naudotas drabužių, apavo, papuošalų gamybai. Indėnams, Azijos tautoms elnias buvo svarbus mitologinis, dvasinis simbolis, nuo seno vaizduotas uolų piešiniuose, raižiniuose.

Pavadinimas „vapitis“ kilęs iš indėnų wapiti bei kri waapiti, reiškiančių „baltas pasturgalis“. Amerikiečiai ir kanadiečiai šį gyvūną paprastai vadina elk – žodžiu, kuriuo senovės anglai vadindavo briedį. Rusijoje, kitur Azijoje šis elnias vadinamas maralu (nors rus. марал gali reikšti ir taurųjį elnią). Kašmyre šis elnias vadinamas hangulu (hind. हंगुल, IAST: hangul), Tibete – šou.

Šaltiniai

1. Polziehn, R. O.; Strobeck, C. (1998). „Phylogeny of Wapiti, Red Deer, Sika Deer, and Other North American Cervids as Determined from Mitochondrial DNA“. Molecular Phylogenetics and Evolution 10 (2): 249–258.
2. http://www.rmef.org/AllAboutElk/WhatAreElk/ 2012-08-20 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Elnias vapitis – vaizdinė ir garsinė medžiaga