Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamt

Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje – Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės.

Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą, dar vadinamą Buveinių direktyva. Dalis išskirtos į prioritetines buveines.

prioritetinės buveinės

Miškų buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
91D0	Pelkiniai miškai	Spygliuočių bei mišrūs miškai drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Vyrauja pušynai, eglynai, pomiškyje – bruknės, mėlynės, vaivorai, gailiai. Atitikmenys miškų tipologijoje: balašilis, raistašilis, tyrašilis, eglynams taip pat paraistis ir palieknis.	Plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji eglė, paprastoji pušis, siauralapė balžuva, žiloji viksva, žvaigždėtoji viksva, paprastoji viksva, snapuotoji viksva, kupstinis švylys, pelkinis gailis, melsvoji melvenė, paprastoji spanguolė, miškinė septynikė, , smailiašakis kiminas, , magelaninis kiminas, , mėlynė, vaivoras, bruknė, durpyninė našlaitė.
91E0	Aliuviniai miškai	Upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose.	Juodalksnis, baltalksnis, paprastasis uosis, trapusis gluosnis, guoba, paprastoji garšva, miškinis skudutis, , , dilgialapis katilėlis, karčioji kartenė, retavarpė viksva, , pražangialapė blužnutė, , gelsvalapė usnis, pelkinė kreisvė, , pelkinė vingiorykštė, raudonstiebis snaputis, raudonoji žiognagė, paprastasis apynys, paprastoji sprigė, paprastoji vilkakojė, , , daugiažiedė baltašaknė, šliaužiantysis vėdrynas, paprastoji gervuogė, karklavijas, miškinė notra, miškinė žliūgė, didžioji dilgėlė	Ayga įvairių ežerų, natūralių pelkėtų upelių pakrantėse.
91F0	Paupių guobynai	Kietųjų lapuočių miškai, įsikuriantys upių slėniuose, periodiškai užliejami potvynių arba pakilusio gruntinio vandens. Šie miškai dažniausiai auga ant aliuvinių ir deliuvinių sąnašų. Pagal augavietės drėkinimo sąlygas medžių arde vyrauja uosiai, guobos, vinkšnos ir skirpstai arba ąžuolai. Pomiškis, trakas ir žolių danga labai įvairūs ir gerai išsivystę.	Paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji ieva, įvarūs serbentai, raudonoji sedula, vienapiestė gudobelė, paprastasis ąžuolas, kalninė guoba, paprastoji vinkšna, skirpstas, paprastasis rūtenis, pavasarinis švitriešis, paprastoji vištapienė.	Šių buveinių fragmentų pasitaiko didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries, Minijos ir kt.) slėniuose.
91T0	Kerpiniai pušynai	Smėlingose zandrinėse lygumose ir kontinentinėse kopose susiformavę pušynai su gausia arba vyraujančia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse.	Smiltyninis lendrūnas, skėtinė marenikė, smiltyninis šepetukas, , , avinis eraičinas, skėtinė vanagė, melsvoji kelerija, vienagraižė vanagutė, , smiltyninis gegužlinis, , mėlynė, bruknė; Kerpės: , islandinė kerpena, miškinė šiurė, , , , , , elninė šiurė, , .	Dainavos giria
9160	Skroblynai	Plačialapių ir mišrūs miškai su skroblais, įsikuriantys ant vidutinio drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar higromorfinių molio ir priemolio dirvožemių. Šios buveinės gali užimti įvairaus trofiškumo augavietes: nuo mezotrofinių iki eutrofinių.	Paprastasis skroblas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, kalninė guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, , dilgialapis katilėlis, svogūninė dantažolė, , tuščiaviduris rūtenis, paprastasis rūtenis, didžioji dantenė, kelminis papartis, , , , miškinis eraičinas, paprastoji vištapienė, kvapusis lipikas, gebenė lipikė, , geltonžiedis šalmutis, gegužinė žvynašaknė, geltonžiedis pelėžirnis, pavasarinis pelėžirnis, miškinė lelija, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, keturlapė vilkauogė, , daugiažiedė baltašaknė, tamsioji plautė, kašubinis vėdrynas, miškinė girūnė, nariuotasis bervidis, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, miškinė našlaitė.	Lietuvoje šios buveinės susitelkusios vakarinėje ir pietinėje dalyse, kurias apima skroblo arealas. Labai retai aptinkamos ir už skroblo ištisinio arealo ribos.
9080	Pelkėti lapuočių miškai	Perteklinio drėkinimo plačialapių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai.	Juodalksnis, plaukuotasis beržas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, , , pelkinė viksva, kupstinė viksva, apvalioji viksva, pailgoji viksva, siauralapis lendrūnas, pelkinis žinginys, pievinė vingiorykštė, , geltonasis vilkdalgis, paprastoji vilkakojė, puokštinė poraistė, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, , , , pelkinė kalpokė, karklavijas, , paprastasis pelkiapapartis.
9010	Vakarų taiga	Natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėse besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai. Vakarų taigos medynuose vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių, rečiau kitų rūšių lapuočių medžių. Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia samanų danga. Daug negyvos ir pūvančios medienos, pavieniai seni medžiai, gaisrų pažaidos	Karpotasis beržas, paprastasis kadagys, paprastoji eglė, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis šermukšnis, šilinis viržis, lanksčioji šluotsmilgė, , dvišakė padraika, šliaužiančioji sidabriukė, atžalinė gūžtvė, pataisas varinčius, vaistinis pataisas, dvilapė medutė, paprastasis kiškiakopūstis, paprastoji šilsamanė, šilinė plunksnė, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vėjalandė šilagėlė
9020	Plačialapių ir mišrūs miškai	Seni plačialapių ir mišrūs miškai derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse. Pagal vyraujančius medžius tai paprastai būna ąžuolynai ar liepynai. Krūmų mažai.	Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, , dilgialapis katilėlis, paprastasis rūtenis, , , kelminis papartis, paprastoji vištapienė, miškinis snaputis, geltonžiedis šalmutis, pavasarinis pelėžirnis, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, miškinė neužmirštuolė, keturlapė vilkauogė, , daugiažiedė baltašaknė, menturlapė baltašaknė, tamsioji plautė, nariuotasis bervidis, raudonžiedis šakinys, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, paprastasis burbulis, miškinė našlaitė.
9050	Žolių turtingi eglynai	Mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, dažnai su gausia lapuočių medžių, ypač drebulės, alksnio ar ąžuolo, dalimi. Buveinėms būdingi ryškūs rūšių turtingi krūmų ir žolių ardai.	Varpotoji juodžolė, europinė pipirlapė, paprastasis blužniapapartis, virgininis varpenis, , miškinis lendrūnas, pirštuotoji viksva, retavarpė viksva, , paprastasis lazdynas, pelkinė kreisvė, , , skėstalapis papartis, geltonoji žiognagė, trikampis tikrapapartis, paprastoji sprigė, dvilapė medutė, paupinis jonpapartis, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, keturlapė vilkauogė, , , , Rivino našlaitė.
9060	Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų	Spygliuočių miškai, dažnai su lapuočių dalimi, augantys ant ozų arba susiję su jais ir panašių ledyninių darinių.	, smiltyninė kulkšnė, miškinis lendrūnas, didžiažiedis katilėlis, pirštuotoji viksva, šilinė viksva, , paprastoji pakalnutė, paprastasis lazdynas, smiltyninis gvazdikas, dvišakė padraika, tamsialapis skiautalūpis, avinis eraičinas, paprastoji žemuogė, paprastasis šaltekšnis, šiaurinis lipikas, raudonžiedis snaputis, pietinė stumbražolė, atžalinė gūžtvė, , dirvinė buožainė, prūsinis begalis, paprastasis garždenis, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, paprastasis kiškiakopūstis, vienašalė užgina, šilinis saliavas, paprastoji eglė, mažoji ožiažolė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, vaistinė baltašaknė, didžialapis šakys, dygioji šunobelė, , paprastoji rykštenė, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė.
9070	Medžiais apaugusios ganyklos	Augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuo pavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėsto tarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiai sudaro lapuočiai.	Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, paprastoji pušis, paprastoji smilga, didžiažiedis katilėlis, paprastoji žemuogė, miškinis snaputis, paprastasis kardelis, sibirinis vilkdalgis, krūminis kūpolis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, smulkiažiedė gegužraibė, šilinis saliavas, paprastoji juodgalvė, vagotasis vėdrynas, pušyninė gelteklė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, kalninis dobilas, paprastoji veronika, vaistinė veronika
9180	Griovų ir šlaitų miškai	Upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami rūšių turtingi klevų, guobų, liepų, uosių miškai, įsikuriantys vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu.	Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, mažalapė liepa, kalninė guoba, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, europinė pipirlapė, plačialapis katilėlis, didžiažiedis katilėlis, pakrūminis katilėlis, dilgialapis katilėlis, totorinė maludė, paprastoji pakalnutė, , , triskiautė žibuoklė, geltonžiedis šalmutis, nusvirusioji striepsnė, daugiametis laiškenis, daugiažiedė baltašaknė, miškinė miglė, tamsioji plautė, krūmokšninė žliūgė, puošnioji našlaitė
9190	Sausieji ąžuolynai	Subatlantiniai oligotrofinėse acidofilinėse augavietėse augantys miškai, kurių medynuose vyrauja ąžuolai, pušys, beržai.	Karpotasis beržas, miškinis lendrūnas, lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, paprastasis šaltekšnis, , švelnioji vilnūnė, atžalinė gūžtvė, melsvoji balzganė, plaukuotasis kiškiagrikis, pievinis kūpolis, melsvoji melvenė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, , grynoji gojasamanė, didžialapis šakys, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vaistinė baltašaknė, paprastoji pakalnutė

Pievų buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
6120	Karbonatinių smėlynų pievos	Sausos, mažai susivėrusios smiltpievės, susiformavusios labiau ar mažiau karbonatinguose kontinentiniuose smėlynuose.	smiltyninis laibenis, smiltyninė kulkšnė, , , šilinis gvazdikas, smėlyninis eraičinas, , stačioji guboja, smiltyninis šlamutis, plikasis skleistenis, melsvoji kelerija, žalsvoji naktižiedė,
6210	Stepinės pievos	Sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augaviečių pievos. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse.	Paprastasis perluotis, , beginklė dirsė, boloninis katilėlis, tankiažiedis katilėlis, ankstyvoji viksva, paprastoji karlina, didžiagalvė bajorė, Borbašo gvazdikas, pievinė vingiorykštė, geltonžiedė liucerna, skiauterėtoji putokšlė, , pavasarinė raktažolė, , , varpotoji veronika, // vaistinė dirvuolė, , lieknoji plukė, didžiažiedis katilėlis, šlaitinė žemuogė, raudonžiedis snaputis, plačialapis begalis, , paprastasis raudonėlis, stepinis motiejukas, , , šilinis dobilas, kalninis dobilas.
6230	Rūšių turtingi briedgaurynai	Rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augaviečių susivėrę briedgaurynai, turintys visą būdingų rūšių sudėtį.	Paprastoji smilga, dvinamė katpėdė, kalninė arnika, paprastasis varpenis, balsvoji viksva, , , lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, siauralapis gencijonas, keturbriaunė jonažolė, , stačioji briedgaurė, miškinė glindė, dvilapė blandis, , miškinė sidabražolė, pušyninė gelteklė, keturbriaunis čiobrelis, vaistinė veronika, šuninė našlaitė.
6270	Rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos (rūšių turtingi smilgynai)	Sausos bei vidutinio drėgnumo, skurdžios, paprastai rūgštingos augavietės su žemaūgiais žolynais, kurie išsivystė degraduojant kultūrinėms netręšiamoms pievoms, paveiktoms ilgalaikio ganymo ir šienavimo.	paprastoji smilga, , kvapioji gardūnytė, kiškio ašarėlės, paprastasis kmynas, , šilinis gvazdikas, , raskila, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, paprastoji baltagalvė, , siauralapis gyslotis, rudeninė bei , baltasis dobilas, aitrusis vėdrynas, šliaužiantysis vėdrynas ir
6410	Melvenynai	Melvenių pievos formuojasi labiau ar mažiau drėgnuose, azoto ir fosforo neturtinguose (oligotrofiniuose), rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Augavietėms paprastai būdingas įvairaus storio durpingas dirvožemio sluoksnis ir negilus gruntinis vanduo	Pelkinė kreisvė, dėmėtoji gegūnė, šiaurinis lipikas, siauralapis gencijonas, paprastasis kardelis, paprastasis debesylas, , sibirinis vilkdalgis, , melsvoji melvenė, vienalapė driežlielė, miškinė sidabražolė, , vaistinė kraujalakė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, paprastasis burbulis.
6430	Eutrofiniai aukštieji žolynai	Bendrijos, kurias dažniausiai sudaro daugiamečiai augalai, prisitaikę augti pavėsyje. Veikiamos kasmetinių potvynių.	vaistinė šventagaršvė, paprastasis brantas, plaukuotoji ožkarožė, didžioji dilgėlė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji raudoklė, kanapinis kemeras, , patvorinė vynioklė, ; b) paprastoji garšva, vaistinė česnakūnė, , kvapusis gurgždis, geltonoji žiognagė, šliaužiančioji tramažolė, baltažiedė notrelė, paprastoji gaiva, kibusis lipikas, raudonstiebis snaputis, raudonžiedis šakinys	Pievos prie Musteikos upelio, Dotnuvėlės pakrantės ir kt.
6450	Aliuvinės pievos	Bent retkarčiais šienaujamos pievos, kurios susidarė upių slėnių salpose ir yra užliejamos sezoninių potvynių metu. Būdingi pašiaušėlynai, dryžutynai, šluotsmilgynai, eraičinynai, didieji viksvynai, vingiorykštynai.	pievinis pašiaušėlis, siauralapis lendrūnas, lieknoji, šeriuotoji, kupstinė, aukštoji ir , kupstinė šluotsmilgė, balinis asiūklis, , pelkinė vingiorykštė, pelkinis lipikas, nendrinis dryžutis, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, pelkinė sidabražolė, pelkinis saliavas, pelkinė kalpokė,	Grūdos hidrografinis draustinis
6510	Šienaujamų mezofitų pievos	Žemyninės vidutinio drėgnumo, trąšios pievos, paprastai kalvotose vietovėse. Mažai tręšiamos, šienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams pražydus, atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas.	rasakila, pievinis pašiaušėlis, miškinis skudutis, aukštoji avižuolė, pievinis katilėlis, pievinė kartenė, pakrūminė bajorė, gelsvalapė usnis, , paprastoji šunažolė, paprastoji morka, tikrasis eraičinas, pievinis snaputis, , dirvinė buožainė, pievinis pelėžirnis, , paprastoji baltagalvė, šilkažiedė gaisrena, šliaužiančioji šilingė, pelkinė neužmirštuolė, paprastasis pastarnokas, pašarinis motiejukas, , , siauralapis gyslotis, pievinė miglė, paprastoji miglė, paprastoji juodgalvė, didysis barškutis, valgomoji rūgštynė, skėstažiedė rūgštynė, vaistinė kraujalakė, paprastoji kiaulpienė, pievinis pūtelis, raudonasis dobilas, , mėlynžiedis vikis	Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis, Akmenos pakrantės ties Indija ir kt.
6530	Miškapievės	Augalijos kompleksas, kurį sudaro nedideli lapuočių medžių guotai ir krūmai, atvirų pievų plotai. Dažniausi šiose buveinėse baltalksniai, juodalksniai, beržai, liepos, uosiai. Kartu su lazdynų, šaltekšnių, ievų, šermukšnių krūmais jie susiburia į nedideles grupes, tarp kurių netaisyklingais kontūrais įsiterpia šienaujamų pievų plotai.	Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis šaltekšnis, paprastasis uosis, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis, mažalapė liepa, krūminis builis, kiškio ašarėlės, pievinė kartenė, paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė usnis, aukštoji gegūnė, avinis eraičinas, pavasarinis švitriešis, raudonžiedis snaputis, sibirinis barštis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, mažoji gegužraibė, karčioji putokšlė, raktažolė pelenėlė, pavasarinė raktažolė, paprastoji juodgalvė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, vaistinis valerijonas, paprastoji veronika.

Pelkių buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
7110	Aktyvios aukštapelkės	Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineralinių medžiagų, maitinamos lietaus vandens aukštapelkės.	Siauralapė balžuva, beržas keružis, šilinis viržis, svyruoklinė viksva, durpyninis bereinis, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, juodoji varnauogė, siauralapis švylys, kupstinis švylys, pelkinis gailis, baltoji saidra, paprastoji tekšė, pelkinė liūnsargė, , , , , magelaninis kiminas, , , kupstinė kūlingė, ,	Čepkelių raistas
7120	Degradavusios aukštapelkės	Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas.	Plaukuotasis beržas, karpotasis beržas, siauralapė balžuva, šilinis viržis, durpyninis bereinis, , , juodoji varnauogė, gailis, melsvoji melvenė, , , magelaninis kiminas,
7140	Tarpinės pelkės ir liūnai	Vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato, paviršiuje. Dideliuose pelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančios kinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijų su kiminais, žaliosiomis samanomis, gana dažnos vandens ir būdmainių augalų bendrijos.	, , apvalioji viksva, , laiboji viksva, svyruoklinė viksva, , žvilgančioji riestūnė, pelkinė laksva, , trilapis puplaiškis, pelkinė glindė, baltoji saidra, pelkinė liūnsargė, snapuotoji viksva, , , , , bei
7150	Plikų durpių saidrynai	Pionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos, susiformuojančios nukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens arba šalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažai maisto medžiagų turinčių vandens telkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu.	, , ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, patvankinis pataisiukas, , baltoji saidra.
7160	Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės	Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija.	, , , karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, šluotelinė viksva, pražangialapė blužnutė, papartinė šaltinutė, ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė neužmirštuolė, , , , , retažiedė miglė, pelkinė miglė, paprastoji miglė, , , pelkinė uolaskėlė, , miškinė žliūgė, , upelinė veronika,
7210	Žemapelkės su šakotąja ratainyte	Šakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežerių pelkių plotuose.	Šakotoji ratainytė, laiboji viksva, snapuotoji viksva, , dvilapis purvuolis, paprastoji nendrė, , siauralapis švendras, paprastasis pelkiapapartis
7220	Šaltiniai su besiformuojančiais tufais	Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse.	, karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, , papartinė šaltinutė, , ,
7230	Šarmingos žemapelkės	Buveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomis įmirkusiose dirvose, nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių) ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų.	, , , liekninė viksva, , , , viksva trainė, raudonoji gegūnė, siauralapė gegūnė, , , ganyklinis duonis, , pelkinis skiautalūpis, margasis asiūklis, , dvilapis purvuolis, karališkoji glindė, paprastoji tuklė, , daugiametis patvenis,

Vidaus vandenų buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
3130	Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis	Žemaūgių vienamečių ir daugiamečių vandens ir būdmainių augalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofinių arba mezotrofinių ežerų nuolatos apsemtose vietose, seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse.	Adatinis duonis, ežerinė slepišerė, , vandeninė dumblenė, ežerinė lobelija, pražangiažiedė plunksnalapė, rėpliojantysis vėdrynas,
3140	Ežerai su menturdumblių bendrijomis	Skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–7), arba kalkingi, mažai maisto medžiagų turintys, melsvi arba žalsvi ežerai (pH>7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių, menturdumlių sąžalynai.	, , , , , , , , , , ,
3150	Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis	. Natūraliai turtingi maisto medžiagų, pilkšvi, melsvai žali, labiau ar mažiau drumsti ežerai ar kiti stovinčio vandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH>7).	Paprastoji nertis, plūduriuojantysis vandenplūkis, mažoji plūdena, , paprastasis skendenis, blizgančioji plūdė, permautalapė plūdė, , , , daugiašakė maurė, alijošinis aštrys	Grūtas
3160	Natūralūs distrofiniai ežerai	Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Dažnai šiuose ežeruose augalų nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus.	Laiboji viksva, paprastoji lūgnė, mažažiedė lūgnė, mažažiedė vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, baltoji saidra, , , smailiašakis kiminas, , ,	Mašnelis, Juodikis
3190	Gipso karsto ežerai	Gipso karsto regiono smegduobės arba jų sistemos su nuolatos telkšančiu vandeniu. Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki 2,4 m), kuris priklauso nuo gruntinių vandenų lygio ir kritulių kiekio.	, , paprastoji nertis, trilypė plūdena, , , ežerinis meldas, šakotasis šiurpis, .	Kirkilų ežeras
3260	Upių sraunumos su kurklių bendrijomis	Dažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpos su būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų bendrijomis arba vandeninėmis samanomis.	, , siauralapė drėgnuolė, įvairioji praujenė, , , Meinshauzeno plūdė, , ,	Neris, Siesartis, Derežnyčia
3270	Dumblingos upių pakrantės	Lėkštos didelių upių pakrantės ir išnyrančios salos, kuriose po pavasario potvynių arba vasarą nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis. Šiose dumblo sąnašose formuojasi pionierinės drėgmę ir azotą mėgstančių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antroje vasaros pusėje.	, , triskiautis lakišius, , , rudoji viksvuolė, , vandeninė dumblenė, trumpamakštis rūgtis, dėmėtasis rūgtis, smailialapis rūgtis, nuodingasis vėdrynas,	Nemuno, Neries ir kitų didesnių upių, ypač jų žemupių, pakrantės, Kuršių marių pakrantės.

Jūrinės buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
1100	Smėlio seklumos
1130	Upių žiotys	žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos.	Viksva, , paprastoji nendrė, , permautalapė plūdė, ežerinis meldas	Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nemuno deltos
1150	Lagūnos	Dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš dalies nerijomis atskirti nuo jūros	Pajūrinis liūnmeldis, , , , vandeninė plaumuonė, paprastoji lūgnė, mažažiedė vandens lelija, , permautalapė plūdė, paprastoji nendrė, ežerinis meldas, melsvasis meldas, siauralapis švendras, plačialapis švendras, pelkinė vandensargė.	Kuršių marios
1170	Rifai	Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio.	, , , , spp.,

Smėlynų buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
2110	Užuomazginės pustomos kopos	Paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Tiki pavieniai augalų guotai	Pajūrinė smiltlendrė, , sultingoji jūrasmiltė,	Baltijos pakrantė nuo Melnragės iki Kukuliškių, ties Palanga ir Šventąja
2120	Baltosios kopos	Biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo balto smėlio, kuriame įsitvirtina tik stambūs, retakeriai, užpustymą ir nupustymą pakeliantys varpiniai augalai	Pajūrinė smiltlendrė, Calammophila baltica, smiltyninis lendrūnas, , skėtinė vanagė, sultingoji jūrasmiltė, , , baltijinė linažolė, pilkalapis šaukštis	Baltijos pakrantė nuo Kopgalio iki Juodkrantės, tarp Nidos ir Preilos, Parnidžio kopa
2130	Pilkosios kopos	Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių.	, smiltyninė viksva, paprastoji rausvutė, smiltyninis šepetukas, , smiltyninis šlamutis, skėtinė vanagė, kalninė austėja, vienagraižė kudlė, smulkioji rūgštynė, paprastasis čiobrelis, pajūrinė našlaitė. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa	Pilkosios kopos
2140	Kopų varnauogynai	Pajūrio smėlynų augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijoms būdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai.	Smiltyninė viksva, lanksčioji šluotsmilgė, , juodoji varnauogė, kalninė austėja, krūminis kūpolis, grynoji gojasamanė, miškinė septynikė
2170	Kopų gluosnynai	Dažniausiai gluosnių guotai, išsibarstę už apsauginio paplūdimio kopagūbrio plytinčios palvės žemesnėse vietose.	Plaukuotasis beržas, pajūrinis gluosnis, pelkinis karklas, smiltyninė viksva, skėtinė vanagė, pievinis kūpolis, ,
2180	Medžiais apaugusios pajūrio kopos	Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Medžių amžiaus vidurkis turi viršyti 80 m.	Plaukuotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, lanksčioji šluotsmilgė, juodoji varnauogė, šliaužiančioji sidabriukė, melsvoji balzganė, šiaurinė linėja, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, krūminis kūpolis, vienašalė užgina, grynoji gojasamanė, , apskritalapė kriaušlapė, mėlynė, bruknė.	Kuršių nerija ties Juodkrante, centrinė dalis tarp Nidos ir Pervalkos, miškai į pietus nuo Karklės
2190	Drėgnos tarpkopės	Lomos pajūrio kopų sistemoje, kuriose gruntinis vanduo arti paviršiaus, o pavasarį ir rudenį telkšo balos.	Lieknoji viksva, šiurkščioji viksva, geltonasis vilkdalgis, baltijinis vikšris, , paprastoji nendrė, pelkinė šindra, žąsinė sidabražolė, ,	Pajūris ties Nemirseta
2320	Pajūrio smėlynų tyruliai	Krūmokšnių bendrijos, susiformavusios pajūrio lygumos palvėje.	šilinis viržis, smiltyninė viksva, , juodoji varnauogė, stačioji briedgaurė	Miške prie Šaipių, Plazės gamtinis rezervatas
2330	Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės	Nesusivėrę žemyninių nekarbonatingų smėlių žolynai, kuriais užauga žemyninės kopos, fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smėlynai, nedideli akumuliacinio smėlio ploteliai dabartinių upių salpose. Paprastai susidaro kerpšilių kirtavietėse, gaisravietėse, buvusiuose kariniuose poligonuose.	Paprastoji smilga, smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas, dirvinė pūkūnė, , , , daugiametė klėstenė, , , dirvinis dobilas.	Šlaitas ties Gailiūnais, Gaidzių kopa Marcinkonyse

Krūmynų buveinės

Kodas	Paveiksliukas	Buveinės pavadinimas	Buveinės apibūdinimas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
4030		Viržynai	Bendrijos su vyraujančiais viržinių šeimos augalais. Jos susiformuoja kontinentiniuose, paprastai rūgščiuose ir sausuose smėlynuose, ten, kur buvę kirtimai, poligonai, kaimavietės.	Miltinė meškauogė, šilinis viržis, , , avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, šilinė viksva, bruknė.	Buvęs karinis poligonas į pietus nuo Musteikos
5130		Kadagynai	Bendrijos su vyraujančiais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvožemiuose dažniausiai upių, ežerų šlaituose ir paežerėse, kur dirvožemiai susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių , arba susijusios su istorinių vandens telkinių kalkingais dariniais. Kadagių projekcinis padengimas >10 %.	Paprastasis kadagys, gudobelė, erškėtis, dirvoninė kėnutė, vaistinė dirvuolė, šilinė viksva, didžiagalvė bajorė, melsvasis gencijonas, , melsvoji kelerija, geltonžiedė liucerna, mažoji ožiažolė, , pievinė šilagėlė, ; b) Paprastasis kadagys, paprastasis šaltekšnis, gluosnis, , paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė kreisvė, pelkinis skiautalūpis, melsvoji melvenė, pievinė miegalė	Kadagių slėnis

Geologinės buveinės

Kodas	Buveinės pavadinimas	Buveinės aprašymas	Augalai, buveinės identifikatoriai	Buveinės pavyzdžiai
8210	Karbonatinių uolienų atodangos	Kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių) atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose.	, geltonasis bobramunis, , , dirvinis raguolis, trapioji sprakšė, , , , , didysis šilokas, paprastasis sausmedis, , , miškinė miglė, , ,
8220	Silikatinių uolienų atodangos	Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito) atodangos dažniausiai upių krantuose. Be induočių augalų.		Kauno marių atodanga prie Laumėnų, Lašinių konglomeratų atodanga
8310	Olos	Karstinės kilmės požeminės tuštumos, atsiradusios požeminių vandenų tėkmėms išplovus tirpias uolienas.		Karvės ola

Šaltiniai

Zigmantas Gudžinskas. Lietuvos saugomos buveinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
Geoportal.lt > Viešosios paslaugos > Duomenys pagal INSPIRE temas > Trečios grupės temos > Annex III. Buveinės ir biotopai
Natura 2000 buveinės, zuvintas.lt
Pievų buveinės. Natūralios pievos Kurtuvėnų regioniniame parke
ĮSAKYMAS DĖL BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 20 d. Nr. 219

[vle-1] Zigmantas Gudžinskas. Lietuvos saugomos buveinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022

[2] Geoportal.lt > Viešosios paslaugos > Duomenys pagal INSPIRE temas > Trečios grupės temos > Annex III. Buveinės ir biotopai

[3] Natura 2000 buveinės, zuvintas.lt

[natur-4] Pievų buveinės. Natūralios pievos Kurtuvėnų regioniniame parke

[lrs-5] ĮSAKYMAS DĖL BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 20 d. Nr. 219