Keturlapė vilkauogė

Paris quadrifolia
Keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Melantiniai ( Melanthiaceae) Gentis: Vilkauogė ( Paris) Rūšis: Keturlapė vilkauogė ( Paris quadrifolia)

Keturlapė vilkauogė (lot. Paris quadrifolia, angl. Herb Paris, vok. Vierblättrige Einbeere) – melantinių (Melanthiaceae) šeimos, vilkauogių (Verbascum) genties augalas.

Daugiametis, 20-30 (40) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, gulsčias, nariuotas, šliaužiantis. Stiebas stačias, plikas, su vienu iš 4 (retai 5-6) lapų kryžmišku menturiu, esančiu aukščiau stiebo vidurio. Lapai pailgi: kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne. Žiedas vienas, išaugęs lapų menturio centre. Apyžiedžio lapeliai 8, išsidėstę dviejuose ratuose, vidinio rato linijiški, gelsvai žali, išorinio lancetiški, gerokai mažesni, žali. Kuokeliai 8, prisitvirtinę prie apyžiedžio lapelių pamato. Piestelės liemenėliai 4, tarpusavyje suaugę. Vaisius – melsvai juoda daugiasėklė uoga. Sėklos mažos, pusiau rutuliškos, juodos. Augalas nemalonaus kvapo.

Žydi gegužės – birželio mėn. Dažna visoje Lietuvos teritorijoje. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose pavėsingose atšlaitėse, drėgnokuose, derlinguose dirvožemiuose.

Visos augalo dalys, ypač šakniastiebiai ir uogos, nuodingos žmogui, ypač vaikams. Iš gyvulių labiausiai kenkia arkliams. Paukščiams uogos nenuodingos, jie platina sėklas. Nektaras nuodingas bitėms.

Uoga

Šaknyse, žolėje ir uogose yra saponino paristifino, glikozido paridino, be to, šaknyse dar yra alkaloidų, steroidinių saponinų, mineralinų medžiagų.

Vaistinė žaliava yra žolė, nupjauta augalams žydint, ir uogos, surinktos visiškai prinokusios.

Literatūra

Vikiteka: Keturlapė vilkauogė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 116 psl.