Karpotasis beržas

Betula pendula
Karpotasis beržas (Betula pendula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Hamameliažiedžiai ( Hamamelididae) Šeima: Beržiniai ( Betulaceae) Gentis: Beržas ( Betula) Rūšis: Karpotasis beržas ( Betula pendula)
Binomas
Betula pendula , 1788
Karpotojo beržo savaiminio paplitimo arealas

Karpotasis beržas (Betula pendula) – beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapuočių medžių rūšis.

Matmenys

Karpotojo beržo požymiai

Karpotojo beržo žirginėliai

Karpotojo beržo lapai

Karpotojo beržo kamieno žievė

Tai vidutinio aukščio medžiai, užauga kiek didesni už kitą paplitusią vietinę Lietuvos medžių rūšį – plaukuotąjį beržą. Auga labai sparčiai, intensyviausiai karpotasis beržas auga būdamas 20–30 metų, o 50–60 metų beržų augimo tempas sulėtėja. Paprastai tai 15–25 m aukščio, rečiau pasitaiko 30–35 m aukščio šių medžių. Žinomas aukščiausias yra užaugęs Suomijoje 39 m aukščio. Užaugusių beržų prastai kamieno skersmuo apie 35–49 cm, nors pačių stambiausių, senų medžių kamieno storis gali siekti iki 80–90 cm skersmens. Su didžiausia kamieno apimtimi karpotasis beržas auga Lenkijos Belovežo girioje, jo kamieno apimtis 2,80 m (matuota 1,30 m aukštyje). Paprastai Lietuvos miškuose gerai augantys beržai, esantys 60-70 metų amžiaus, pasiekia vidutinį 25-27 m aukštį ir 25-26 cm kamieno skersmenį.

Amžius

Trumpaamžiai medžiai, maksimaliai išgyvena iki 150 metų.

Požymiai

Kamienas dažniausiai tiesus, baltos tošies (nebūdingas kitiems Lietuvos medžiams išskyrus plaukuotąjį beržą), kuri kamieno dalyje giliai suaižėjanti. Laja iš pradžių kiaušiniška, vėliau svyruokliška ir skėtiška bei reta. Lapkočiai 2–3 cm ilgio. Pumpurai šiek tiek lipnūs, lipnūs ir jauni lapeliai. Pilnai išsiskleidę lapai trikampiai, dantyti 3–7 cm ilgio ir 2–6 cm pločio. Augantys atviroje vietoje beržai pradeda derėti sulaukę 10–15 metų, o miške 20–30 metų. Žydi balandį–gegužę, besiskleidžiant lapams. Žiedai susitelkę į žirginius. Moteriški žirginiai pavieniai, dukart trumpesni už vyriškus, išauga ant trumpų šoninių ūglių, vyriški susitelkę ant šakelių galų po 2–4 kekėmis. Riešutėliai (vaisiai) sunoksta liepos mėnesį. Pagal fenologinių reiškinių seką atliktą Dotnuvoje, karpotojo beržo lapai ima gelsti (ar tampa oranžiškai gelsvi) apie rugsėjo 10 dieną, apie spalio 27 dieną jau būna beveik numetę lapus. Dauginasi sėklomis ir atželia iš kelmų.

Paplitimas

Labiausiai paplitęs Europoje, Azijoje.

Paplitimas Lietuvoje

Viena dažniausiai pasitaikančių Lietuvos miškuose vietinių (Lietuvos medžių) rūšių, gausesnės tik paprastosios pušies ir paprastosios eglės populiacijos. Pagal 2005 m. duomenis beržynai (kartu su plaukuotaisiais beržais) Lietuvoje sudarė 20,2 proc. bendro medynų ploto ir jų plotas didėja.

Augavietės

Auga bet kokioje dirvoje, bet labiausiai mėgsta priesmėlio ar priemolio dirvožemius, nors gali augti ir molyje, tik svarbu, kad dirvožemis būtų pralaidus vandeniui. Karpotieji beržai nors ir negausiai, bet taip pat auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Miškuose dažnai sudaro ištisus beržynus, taip pat auga su eglėmis, pušimis, kitais lapuočiais medžiais. Mėgsta šviesą.

Savybės

Karpotieji beržai gerina dirvožemio sudėtį. Labai atsparūs šalčiams, šalnoms, vėjams, bet jautrus oro taršai, tad miestuose, ypač užterštose dalyse jų augimas ribotas.

Panaudojimas

Dėl puošnumo, gražaus balto kamieno, nusvirusių šakų auginamas parkuose ir želdynuose, taip pat juose auginamos ir dekoratyvinės karpotojo beržo formos: rėtos beržas (Betula pendula carrelica), svyruoklinis beržas (Betula pendula youngii), karpytalapis beržas (Betula pendula dalecarlica). Ilgus dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, beržo mediena buvo vertinama menkai, o beržynai miškuose dažniausiai buvo nepageidaujami, kadangi derlingose žemėse pasodintas kartu su paprastųjų eglių sodinukais jis jas pralenkdavo augimo tempais. Dabar karpotojo beržo medienos poreikis medienos perdirbimo pramonėje tik auga, o beržinės malkos, būdamos I kaitrumo grupės, visais laikais buvo vienos brangiausių. Beržų mediena plačiai naudojama baldų, popieriaus pramonėje ir yra specifinė panaudojimo sritis – tik iš beržo medienos faneros daromi suskystintų dujų pervežimui naudojamų tanklaivių triumų izoliaciniai sluoksniai.

Anksti pavasarį prieš sulapojimą leidžiama iš beržo sula, kuri tekėti pradeda vidutiniškai apie balandžio 3 dieną.

Liaudies medicina

Gydymui vartojami karpotojo beržo pumpurai, lapai, žievė ir sula, kurie turi daug gydomųjų savybių nuo eilės ligų. Karpotojo beržo pumpurai renkami žiemą ir anksti pavasarį – vasario ir kovo mėnesiais, kol nepradeda brinkti. Nukirstos šakos su pumpurais surišamos ir laikomos gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia pastogėse. Per mėnesį džiovinamos šaltyje – išdžiūsta. Tada nukuliami pumpurai, pašalinamos išsiskleidusių pumpurų priemaišos.

Lapai gerai valo iš inkstų smėlį, o iš kepenų – akmenis. Jauni ūgliai ir lapeliai laisvina vidurius. Karpotojo beržo (Betula pendula) lapai vartojami sergant bakteriniu ir kitokiais šlapimtakių uždegimais, tinka gydomajam skalavimui.

Beržo lapų arbatą vartoja kaip kraujo valymo ir šlapimo pagreitinimo priemonę. Ji valo ir stiprina skilvį, pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo inkstų smėlio. Arbatai imama viena sauja džiovintų lapų stiklinei vandens. Lapai apipilami verdančiu vandeniu ir palaikoma dviem valandoms. Ši arbata vartojama ir šalta triskart į dieną kelis mėnesius iš eilės.

Pavadinimas

Mokslinio lotynų kalba „Betula pendula“ pavadinimo autorius (1757–1834). Lietuvių kalbos tarmėse ir šalies regionuose be oficialaus pavadinimo, dar vadinamas „beržu svyruokliu“, „beržu kasočiu“ ar „skarotuoju beržu“. žemaičių kalba vadinamas „beržos svīrolīs“, latviškai – „nokarenais bērzs“.

Karpotojo beržo lotyniški sinonimai

• Betula aetnensis Raf. ex J.Presl & C.Presl
• Betula alba var. aetherea Wallr.
• Betula alba subsp. arborescens Wallr.
• Betula alba var. arbuscula Fr.
• Betula alba var. atropurpurea Dippel
• Betula alba var. bircalensis (Mela) Mela
• Betula alba var. carelica Merckl.
• Betula alba var. carelica Merklein
• Betula alba f. dalecarlica (L.f.) Regel
• Betula alba var. dalecarlica L.f.
• Betula alba var. fastigiata Clemenc.
• Betula alba f. laciniata (de Vos) Dippel
• Betula alba f. lobata Regel
• Betula alba var. lobulata C.Andersson
• Betula alba var. macrocarpa Willd.
• Betula alba var. microphylla Wallr.
• Betula alba var. microphylla Wimm.
• Betula alba var. pendula (Roth) W.T.Aiton
• Betula alba var. songarica Dippel
• Betula alba var. urticifolia Spach
• Betula alba var. verrucosa (Ehrh.) Wallr.
• Betula alba subsp. verrucosa (Ehrh.) Regel
• Betula brachylepis V.N.Vassil.
• Betula cajanderi Sukaczev
• Betula cajanderi f. fruticans Kozhevn.
• Betula carpatica var. sudetica Rchb.
• Betula demetrii I.V.Vassil.
• Betula ellipticifolia V.N.Vassil.
• Betula etnensis Raf.
• Betula grandifolia Litv. – [nepripažintas sinonimas]
• Betula grandifolia var. pubescens Kuzen.
• Betula gummifera Bertol.
• Betula hippolyti Sukaczev
• Betula hybrida Blom
• Betula insularis V.N.Vassil.
• Betula kossogolica V.N.Vassil.
• Betula laciniata Wahlenb. – [nepripažintas sinonimas]
• Betula laciniata var. crispa Rchb.
• Betula lobulata Kit.
• Betula ludmilae V.N.Vassil.
• Betula microlepis I.V.Vassil.
• Betula microlepis var. moldavica Osadchii
• Betula mongolica V.N.Vassil.
• Betula montana V.N.Vassil.
• Betula palmata Borkh.
• Betula palmata var. bircalensis (Mela) Tzvelev
• Betula palmata var. crispa (Rchb.) Tzvelev
• Betula palmata var. lobulata (C.Andersson) Tzvelev
• Betula pendula f. bircalensis (Mela) Hämet-Ahti
• Betula pendula var. carelica (Merckl.) Hämet-Ahti
• Betula pendula f. crispa (Rchb.) Hämet-Ahti
• Betula pendula f. dalecarlica (L.f.) C.K.Schneid.
• Betula pendula subsp. etnensis (Raf.) Zangh.
• Betula pendula f. fastigiata (Clemenc.) Dippel
• Betula pendula var. laciniata Tidestr.
• Betula pendula var. lapponica (Lindq.) Hämet-Ahti
• Betula pendula var. meridionalis G.Moreno & Peinado
• Betula pendula var. microlepis (I.V.Vassil.) Doluch.
• Betula pendula f. palmeri Hämet-Ahti
• Betula pendula var. pendula
• Betula pinnata var. hybrida Lundmark
• Betula platyphylloides V.N.Vassil.
• Betula platyphylloides var. microphylla Osadchii
• Betula pseudopendula V.N.Vassil.
• Betula talassica Poljakov
• Betula tiulinae V.N.Vassil.
• Betula transbaicalensis V.N.Vassil.
• Betula tristis Dippel – [negaliojantis pavadinimas]
• Betula urticifolia (Spach) Regel
• Betula uschkanensis Sukaczev – [negaliojantis pavadinimas]
• Betula verrucosa Ehrh.
• Betula verrucosa subsp. ambigua Hampe ex Kindb.
• Betula verrucosa var. arbuscula (Fr.) H.J.P.Winkl.
• Betula verrucosa f. bircalensis Mela
• Betula verrucosa var. bircalensis Mela
• Betula verrucosa subsp. borealis Kindb.
• Betula verrucosa var. dalecarlica (L.f.) Nyman
• Betula verrucosa f. dalecarlica (L.f.) H.J.P.Winkl.
• Betula verrucosa f. dalecarlica L. f.
• Betula verrucosa f. elegans Dippel
• Betula verrucosa f. expansa Regel
• Betula verrucosa subsp. fallax Kindb.
• Betula verrucosa f. fastigiata K.Koch
• Betula verrucosa var. frutescens Kindb.
• Betula verrucosa var. hybrida (Blom) Nyman
• Betula verrucosa var. laciniata Kindb.
• Betula verrucosa var. lapponica Lindq.
• Betula verrucosa f. lobata (Regel) Anders ex H.J.P.Winkl.
• Betula verrucosa var. lobulata (Kit.) Nyman
• Betula verrucosa var. microphylla (Wallr.) Fiek
• Betula verrucosa var. odorata Nyman
• Betula verrucosa var. saxatilis Lindq.
• Betula virgultosa Fr. ex Regel
• Betula vladimirii V.N.Vassil.

Šaltiniai

Vikiteka: Karpotasis beržas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. http://www.monumentaltrees.com/en/pol/podlaskie/bialystok/2435_nationalparkofbialowieza/4353/ Silver birch in the National Park of Białowieża
2. Karpotasis beržas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 239

Nuorodos

• theplantlist.org / Betula pendula Roth 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
• monumentaltrees.com / The thickest, tallest, and oldest silver birch trees, anglų k.