Dotnuva

Dotnuva
Dotnuvos bažnyčia
Dotnuva
55°21′58″š. pl. 23°53′17″r. ilg. / 55.366°š. pl. 23.888°r. ilg. / 55.366; 23.888 (Dotnuva)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Dotnuvos seniūnija
Gyventojų (2021)	643
Vikiteka	Dotnuva
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Dotnuvà Kilmininkas: Dotnuvos̃ Naudininkas: Dótnuvai Galininkas: Dótnuvą Įnagininkas: Dótnuva Vietininkas: Dotnuvojè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Datnów, rus. Датновъ, rus. Датново, Датнов, vok. Dotnau

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia kelio  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla.

Akmuo su įrašu „Dotnuva 1372“

Dotnuvos kapinės

Etimologija

Nors lotyniškuose raštuose 1382 m. minima forma Datinen, vėlesnė vyraujanti forma buvo Dotnava (vartota iki 1925 m.). Anksčiau šiuo vardu vadinosi ir šalia miestelio pratekanti upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardžio ir yra hidroniminės kilmės.

Geografija

Miestelis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje. Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta mažiausiai Lietuvoje kritulių per metus – 572 mm. Tam įtakos turi pavėjinė padėtis Žemaičių aukštumos atžvilgiu.

Rytiniu miestelio pakraščiu Dotnuvėlės upė daro kilpą, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė, susiformavusi Dotnuvos konurbacija.

Miestelio parke kasmet švenčiamos Joninės. Čia trykšta šaltinis, kuris veržiasi iš Gėlainių kaimo požeminio ežero. Vanduo yra labai skaidrus, be kenksmingų priemaišų.

Istorija

Įmonė „Dotnuvos projektai“

Gyvenvietė (Datinen) minima nuo XIV a. 1372 m. minimas Dotnuvos valsčius. 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje, 1568 m. – Dotnuvos kaimas. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu.

Dotnuvos vienuolynas

Prieš 1636 m. pastatyta Dotnuvos bažnyčia; kitą medinę bažnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. Bžostovskių iniciatyva įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. 1777 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją rengti vieną savaitinį turgų ir keturias metines muges.

1773–1810 m. vienuoliai pastatė mūrinę, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla. Joje 1803 m. mokėsi 187, 1817 m. – 266, 1822 m. – 276, 1828 m. – 177 mokiniai. Mokykla greitai pertvarkyta į penkių klasių mokykla. 1803–1835 m. veikė apskrities mokykla.

1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Vyresnysis kunigas A. Daukša buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų. Už tai Rusijos imperijos valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną; du vienuoliai ištremti į Sibirą, vienas uždarytas į kalėjimą. 1844 m. įsteigta realinė dviklasė mokykla. 1849 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1949–1956 m. septynmetė, nuo 1956 m. vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Dotnuvos pagrindinė mokykla.

1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. XIX a. pabaigoje Dotnuva – Kėdainių apskrities miestelis. Apie 1908 m. įsteigta kooperatinė pieninė. Dotnuvos dvare 1911 m. įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1919–1922 m. veikė vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla, 1922–1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumas, 1924 m. įsteigta Dotnuvos žemės ūkio akademija, kuri 1945 m. perkelta į Kauną.

XX a. 1-ojoje pusėje veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1923 m. 49 technikumo šauliai dalyvavo Klaipėdos sukilime.1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948 m. ir 1951 m. – 17 žmonių. Po II pasaulinio karo Dotnuvos apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai, žuvusiesiems 1991 m. Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas. 1947 m. vasario 26 d. Dotnuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis, pavadintas M. Melnikaitės vardu; jį įkūrė 8 šeimos. 1947–1992 m. Dotnuva buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.

1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas.1996 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimu miestas pervadintas miesteliu atsižvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus. 2022 m. patvirtintas Dotnuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1372 m., XVI a.	Dotnuvos valsčiaus centras
1918–1950 m.		Kėdainių apskritis
1950–1953 m.	Dotnuvos apylinkės centras	Dotnuvos rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.		Kėdainių rajonas
1995–	Dotnuvos seniūnijos centras	Kėdainių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Architektūra

Buvusi lentpjūvė

Vandens malūnas

Dotnuva linijinio, miestams nebūdingo plano. Svarbiausi statiniai:

• Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis.
• Dvaro pastatai, statyti XX a. pradžioje.
• Dotnuvos malūnas su XVIII a. olandiškomis girnomis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1865 m.*	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.
432	494	616	491	1 135	1 008	1 200
1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
1 200	990	867	775	687	643	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• , selekcininkas, kuriam sovietmečiu pastatytas paminklas.
• Jonas Raudonis (1899–1978), baigęs vidurinę žemės ir miškų ūkio mokyklą Lietuvos agronomas, IV Seimo narys.
• Bronisław Żongołłowicz (1870–1944), kunigas.
• Michailas Chvacevas (1883–1977), pedagogas.
• Icchak Rubinstein (1888–1945), rabinas, politikas.
• Tėvas Stanislovas (1918–2005), kunigas, 1990–2002 m. tarnavęs Dotnuvoje, kur kūrė kapucinų vienuolyną.
• Nijolė Sadūnaitė (1938–2024), vienuolė, disidentė.
• Romanas Kalinauskas (1941–1998), kultūrizmo treneris, teisėjas ir sporto veikėjas.
• Mečislovas Žalakevičius (g. 1949 m.), zoologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras; Lietuvos mokslu akademijos akademikas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 14 psl.
3. http://lithuanianphilately.com/postal-history/dotnuva/
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 59–60
5. Krituliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 71 psl.
6. Datnów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 910 psl. (lenk.)
7. , Kazys Misius. Dotnuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 95 psl.
8. Vincas Brazauskas. Dotnuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 95 psl.
9. Kapucinų vienuolynas 2008-09-14 iš Wayback Machine projekto.
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Dotnuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 420 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Dotnuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 148 psl.
14. Vincas Brazauskas, Kazys Micius. Dotnuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 446-447
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
17. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

• Dotnuva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 447 psl.
• Kapucinų vienuolynas 2008-09-14 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	AKADEMIJA – 4 km
	Valučiai – 3 km
	Aušra – 1 km Ąžuolaičiai – 4 km		KĖDAINIAI – 11 km