Sibiro užkariavimas

Sibiro užkariavimas
„Jermakas užkariauja Sibirą“, Vasilijaus Surikovo paveikslas
Data 1580 m. – 1778 m. Vieta Sibiras Rezultatas Rusijos pergalė
Konflikto šalys
Sibiro chanatas Jakutai Koriakai Čiukčiai Kinija (1652–1689)	Rusija
Vadovai ir kariniai vadai
Kučiumas	Jermakas † Piotras Beketovas Ivanas Moskvitinas  †

Sibiro užkariavimas (rus. Покорение Сибири) teritorijos, kurias užėmė ir kolonizavo rusai.

Vakarų Sibiras

Pirmieji rusų bandymai užimti Sibirą žinomi nuo 1580 m., kai kazokų atamanas Jermakas surengė žygį į Vakarų Sibiro chanatą. Jermako vadovaujama 540 kazokų kariauna kovojo su Sibiro valdovo Kučumo kariauna. Viename iš susirėmimų žuvo Jermakas. Vėliau kazokai gavo pastiprinimą ir mūšyje prie Obės upės patyrė pralaimėjimą. Chanas prašė taikos su rusais, bet jie nesileido į derybas ir Kučumas pasitraukė į dabartinio Kazachstano teritoriją. Po kurio laiko jis žuvo stepėje ir neliko pagrindinio varžovo dėl dominavimo Sibire.

Buvo pastatytas įtvirtintas Tiumenės miestas, Tobolskas ir eilė ostrogų (fortifikuotų gyvenviečių).

1618 m. rusai pasiekė Jenisiejaus upę ir pagal ją statė fortus. Didžiausi iš jų Jeniseiskas (1619 m.) ir Krasnojarskas (1628 m.).

Rytų Sibiras

Rytų Sibire rusai susidūrė su buriatų pasipriešinimu. Iš pradžių jie puldinėjo rusų ostrogus. Rusai, pasimokę iš Jermako klaidų, ėmėsi aktyviai veikti prieš buriatus. Sumušti buriatai buvo priversti pripažinti rusų viršenybę. Buvo įkurtas Irkutskas, kuris tapo viso Rytų Sibiro administraciniu centru. Iš šio miesto valdyta net Aliaska, kai ji priklausė Rusijos imperijai.

Po to rusai veikė jakutų gyvenamoje žemėje. Nesulaukę didesnio pasipriešinimo iš jakutų, ir dėmesį nukreipė į Kamčiatką, bei Šilkos ir Amūro upės žemupį.

Kinija užleido Amūro baseiną ir Tolimųjų Rytų pakrantes, kur 1860 m. buvo įkurtas Vladivostoko uostas ir išsinuomotas (1898).

1903 m. nutiesta Transsibiro magistralė, kuri sujungė Sibirą su europine Rusijos dalimi.

Vėliausiai prie Rusijos buvo prijungtos Japonijos valdomos Pietų Sachalino ir Kurilų salų teritorijos, kurias SSRS užėmė po Antrojo pasaulinio karo. Japonija tebepretenduoja į Kurilų salyno pietinę dalį.

Gyventojai

1622 m. Sibire gyveno 23 000 rusų kolonistų, 1662 m. apie 105 000, o 1709 m. net 230 000.

Rusai kolonizavo altajus, buriatus, chantus, mansius, evenkus, jakutus, čiukčius ir kitas tautas. Mažesnės asimiliavosi ir išnyko, o didesnės surusėjo.

Taip pat žiūrėkite

• Sibiro chanatas

Šaltiniai

• Bassin, Mark. "Inventing Siberia: visions of the Russian East in the early nineteenth century. " American Historical Review 96.3 (1991): 763–794. online
• Batalden, Stephen K. (1997). The Newly Independent States of Eurasia: Handbook of Former Soviet Republics. Contributor Sandra L. Batalden (revised leid.). Greenwood Publishing Group. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Bisher, Jamie (2006). White Terror: Cossack Warlords of the Trans-Siberian. Routledge. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Bisher, Jamie (2006). White Terror: Cossack Warlords of the Trans-Siberian. Routledge. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Bobrick, Benson (2002 m. gruodžio 15 d). „How the East Was Won“. THE NEW YORK TIMES. Nuoroda tikrinta 24 May 2014.
• Black, Jeremy (2008). War and the World: Military Power and the Fate of Continents, 1450–2000. Yale University Press. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Etkind, Alexander (2013). Internal Colonization: Russia's Imperial Experience. John Wiley & Sons. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Forsyth, James (1994). A History of the Peoples of Siberia: Russia's North Asian Colony 1581–1990 (illustrated, reprint, revised leid.). Cambridge University Press. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Gibson, J. R. "The Significance of Siberia to Tsarist Russia, " Canadian Slavonic Papers, 14 (1972): 442–53.
• KANG, HYEOKHWEON. Shiau, Jeffrey (red.). (PDF). Emory Endeavors in World History (2013 leid.). 4: Transnational Encounters in Asia: 1–22. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-01-15. Nuoroda tikrinta 5 November 2018.
• Lantzeff, George Vjatcheslau, and Raymond Henry Fisher. Siberia in the seventeenth century: a study of the colonial administration (U of California Press, 1943).
• Lantzeff, G. V. and R. A. Pierce, Eastward to Empire: Exploration and Conquest on the Russian Open Frontier, to 1750 (Montreal, 1973)
• Levene, Mark (2005). Genocide in the Age of the Nation State: Volume 2: The Rise of the West and the Coming of Genocide. I.B.Tauris. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Mote, Victor L. (1998). Siberia: worlds Apart. Westview series on the post-Soviet republics (illustrated leid.). Westview Press. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Pesterev, V. (2015). Siberian frontier: the territory of fear. Royal Geographical Society (with IBG), London.
• Stephan, John J. (1996). The Russian Far East: A History (illustrated, reprint leid.). Stanford University Press. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Wood, Alan (2011). Russia's Frozen Frontier: A History of Siberia and the Russian Far East 1581–1991 (illustrated leid.). A&C Black. ISBN . Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
• Yearbook. Contributor International Work Group for Indigenous Affairs. International Work Group for Indigenous Affairs. 1992. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.{{}}: CS1 priežiūra: others ()

Geografija ir žemėlapiai

• Barnes, Ian. Restless Empire: A Historical Atlas of Russia (2015), copies of historic maps
• Catchpole, Brian. A Map History of Russia (Heinemann Educational Publishers, 1974), new topical maps.
• Channon, John, and Robert Hudson. The Penguin historical atlas of Russia (Viking, 1995), new topical maps.
• Chew, Allen F. An atlas of Russian history: eleven centuries of changing borders (Yale UP, 1970), new topical maps.
• Gilbert, Martin. Atlas of Russian history (Oxford UP, 1993), new topical maps.
• Parker, William Henry. An historical geography of Russia (Aldine, 1968).

Išnašos

1. Kurilų salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007