Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ivanas Jurjevičius Moskvitinas (Иван Юрьевич Москвитин; gimimo ir mirties datos nežinomos) – rusų keliautojas, Sibiro tyrinėtojas, kazokų atamanas. Laikomas pirmuoju rusu, pasiekusiu Ramiojo vandenyno pakrantę.

Spėjama, kad Moskvitinas gimė Maskvoje, 1626 m. tarnavo kazokų armijoje Tomske. 1635–1638 m. atamano Dmitrijaus Kolypovo būryje keliavo iš Tomsko į Jakutską. 1638 m. prie Aldano upės kazokai įkūrė tvirtovę. Kitais metais iš jos išsiųstas kazokų būrys, vadovaujamas Moskvitino, aukštyn Aldano upe ieškoti sidabro telkinių ir rinkti kailius. Keliautojai leidosi Aldano, vėliau Majos upėmis, pėsčiomis kirto pervalką kol pasiekė Uljos upę. 1639 m. rugsėjį Ivanas Moskvtinas priplaukė Uljos žiotis ir pasiekė Ochotsko jūrą (Ramiojo vandenyno dalis) bei ten įkūrė žiemavietę. Kazokai išgirdo iš vietinių evenų apie Amūro upę ir kitais metais patraukė į pietus. Pakeliui jie atrado , o vėliau įplaukė į Amūro limaną.

1645 m. Moskvitinas ir Kopylovas pranašė Tomsko vaivadai, kad nori surengti ekspedicija Amūro upe, tačiau ją surengė .

1646 m. Ivanas Moskvitinas turbūt grįžo į Maskvą, kur valdžia sužinojo apie jo atradimą. 1647 m. atvyko į Tomską, gavo atamano titulą. Tolesnis likimas nežinomas.

Pagal Moskvitino duomenis 1642 m. K. Ivanovas sudarė Rusijos Tolimųjų Rytų žemėlapį.