Scuderia Ferrari

Ferrari

Pilnas pavadinimas	„Scuderia Ferrari Mission Winnow“ (nuo 2019) „Scuderia Ferrari“ (1950–1960, 2011–2018) „Scuderia Ferrari SpA SEFAC“ (1961–1989) „Scuderia Ferrari SpA“ (1990–1996) „Scuderia Ferrari Marlboro“ (1997–2011)
Bazė	Maranello, Italija
Komandos direktorius (-iai)	Frédéric Vasseur
Technikos direktorius	Enrico Cardile
2022 m. Formulės 1 sezonas
Lenktynininkai	16. Charles Leclerc 55. Carlos Sainz, Jr.
Testuotojai	99. Antonio Giovinazzi
Važiuoklė	SF-23
Variklis	Ferrari 066/10
Padangos	Pirelli
Karjera Formulėje 1
Pirmos lenktynės	1950, Italijos GP
Dalyvavo lenktynių	1054 (1051 startas)
Konstruktorių taurės	16 (1961, 1964, 1975, 1976, 1977, 1979, 1982, 1983, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2007, 2008)
Lenktynininkų taurės	15 (1952, 1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2007)
Lenktynių pergalės	241
Pole pozicijos	242
Greičiausi ratai	258
2023 m. pozicija	3 (406 taškai)

Scuderia Ferrari (liet. Scuderia - arklidė) – Formulės 1 lenktynėse dalyvaujanti komanda iš Italijos. Kompanija yra Ferrari dalis, dalyvaujanti tik automobilių sporte. Jos simbolis – piestu stovintis žirgas atėjo iš I pasaulinio karo, kai jo metu italas lakūnas Francesco Baracca tokiu simboliu buvo nusidažęs savo lėktuvo priekį. Jis žuvo per I pasaulinį karą, o jo tėvai, gerai sutariantys su Enzo Ferrari, pasiūlė jam naudoti žirgą, kaip teisingumo, narsumo ir drąsos simbolį.

Scuderia Ferrari komanda buvo įkurta 1929 m., iki 1939 m. buvo vadinama Alfa Romeo. Ferrari pirmą kartą GP istorijoje pasirodė 1948 m. neįskaitinėse Formulės 1 Italijos GP lenktynėse. Nuo to laiko ji dalyvavo visuose Formulės 1 sezonuose ir tapo ne tik ilgiausiai, bet ir sėkmingiausiai lenktyniaujančia komanda.

Apie komandą

Istorija

1929–1950

Enzo Ferrari ir pilotai

Scuderia Ferrari buvo įkurta 1929 m. italo Enzo Ferrari. Kompanija buvo įkurta norint padėti jauniems lenktynininkams dalyvauti įvairiose lenktynėse. 1933 m. Alfa Romeo susidūrė su finansinėmis problemomis ir atsisakė dalyvauti visose lenktynėse. Nuo tų metų Scuderia Ferrari tapo Alfa Romeo atstovė lenktynėse. 1935 m. Enzo Ferrari ir Luigi Bazzi sukonstravo Alfa Romeo Bimotore, kuris tapo pirmasis automobilis, ant kurio priekio buvo pavaizduotas Ferrari logotipas. 1939 m. E. Ferrari paliko Alfa Romeo kompaniją ir įkūrė savo kompaniją – Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri buvo automobilių dalių gamintoja. Sutartis su Alfa Romeo neleido naudoti Ferrari vardo ant automobilių dar ketverius metus. Tačiau Enzo iš karto pradėjo kurti savo pirmąjį Ferrari – Tipo 815. Bolidas buvo išbandytas Alberto Ascari Mille Miglia 1940 m. lenktynėse, tačiau prasidėjęs II pasaulinis karas sustabdė visas lenktynes ir bandymus. Tuo tarpu Ferrari tęsė savo darbus automobilių gaminimo srityje, 1943 m. persikėlė į naują gamyklą Maranello mieste, tačiau po metų gamykla buvo visiškai subombarduota.

Dar prieš karą buvo išleistos Formulės 1 taisyklės, tačiau po jo pabaigos visi turėjo laukti dar kelerius metus, kol startavo pirmasis sezonas. Tuo metu Ferrari tęsė darbus atstatytoje Maranello gamykloje ir pagamino Tipo 125 bolidą, kuris 1948 m. dalyvavo keliose neįskaitinėse Formulės 1 lenktynėse. Pirmąją pergalę Ferrari pasiekė tais pačiais metais su Giuseppe Farina.

1950–1959

Pirmajame Formulės 1 sezone 1950 m. dominavo Alfa Romeo automobiliai, o Ferrari nuo jų atsilikinėjo. Jau kitais metais jie sudarė puikią konkurenciją Alfa Romeo. Abi komandos laimėjo po tris pergales ir tik paskutinėse lenktynėse laimėjęs Juan Manuel Fangio su Alfa Romeo pelnė čempiono titulą. 1952 m. Alfa Romeo nesugebėjo paruošti savo bolido, tad sezone konkurencijos neturėjo Ferrari ekipa. Visose septyniose lenktynėse Europoje nugalėjo Ferrari pilotai, o galutinėje pilotų įskaitoje pirmas tris vietas užėmė šios ekipos nariai. Čempionu tapo Alberto Ascari. Kitais metais vėl dominavo Ferrari, antrą kartą čempionu tapo italas A. Ascari. Tik J. M. Fangio su Maserati sudarė konkurenciją Ferrari bolidams ir užėmė antrąją pilotų įskaitos vietą. 1954 m. buvo įvestos naujos 2.5 l. variklių taisyklės, o Ferrari nesugebėjo tinkamai prie to prisitaikyti, tad sezone pelniusi tik dvi pergales nesugebėjo konkuruoti su J. M. Fangio ir jo Maserati. Kitais metais Ferrari vėl nesugebėjo pasipriešinti J. M. Fangio, šį kartą su Mercedes ekipa ir gale sezono pasirašė sutartį su Lancia dėl jos pakabų naudojimo. 1956 m. Lancia-Ferrari duetas veikė puikiai ir visi jos pilotai rodė gerus rezultatus. Trys J. M. Fangio pergalės leido jam galutinėje pilotų įskaitoje aplenkti Stirlingą Mossą su Maserati trimis taškais. Kitais metais J. M. Fangio grįžo į Maserati komandą, o Ferrari duetas su Lancia vėl striginėjo – nepelnyta nei viena sezono pergalė. 1958 m. buvo įvesta komandų įskaita ir ją laimėjo Vanwall, tačiau pilotų įskaitos nugalėtoju tapo Mike Hawthorn su naujuoju Ferrari 246 Dino, pavadinto Enzo Ferrari sūnaus vardu. 1959 m. Ferrai pelnė dvi pergales, tačiau to neužteko galutinei pergalei nei vienoje iš įskaitų.

1960–1995

Niki Lauda su Ferrari 312 T2 1976 m.

Savo pirmąjį čempiono titulą Ferrari iškovojo 1961 m., kai jos pilotai Phill Hill’as ir Wolfgang von Trips‘as pelnė po dvi pergales. Septintame dešimtmetyje didelių pergalių nebuvo, išskyrus dar vienas Formulės 1 čempionato lyderės titulas 1964-aisiais. Žymiai geriau Ferrari ekipai sekėsi nuo 1975 iki 1979 m. Jos gretose buvo austras Niki Lauda, kuris su ekipa laimėjo du čempiono titulus, o 1979 m. tai padaryti padėjo Jody Scheckter‘is. 1982 m. Ferrari vėl tapo čempione, tačiau čempionu tarp pilotų tapo suomis Keke Rosberg‘as su Williams-Ford. Kitais metais Ferrari pakartojo savo pasiekimą, tačiau ir vėl pilotu čempionu buvo ne italų ekipos narys – Nelson Piquet iš Brazilijos vairuojantis Barbham-BMW bolidą. Vėliau dvejus metus iš eilės sekė antros vietos galutinėje komandų įskaitoje, o 1996 m. į komandą atėjo jaunasis dukart čempionas vokietis Michael‘is Schumacher‘is ir pradėjo savo erą.

1996–2006 Schumacher‘io era

1996 m. Ferrari žengė neįtikėtiną žingsnį pasamdydama M. Schumacher‘į už tais laikais milžinišką 30 milijonų dolerių per metus sumą. Kartu su vokiečiu į italų ekipą atėjo ir jo pergalių padėjėjai Benetton ekipoje Ross Brawn‘as ir . Pasamdydami prancūzą Jean‘a Todt‘ą Ferrari pradėjo naujos komandos sudarymą. Jau antrais metais su Ferrari vokietis pretendavo į titulą, tačiau paskutinėse sezono lenktynėse buvo nubaustas teisėjų už pavojingą vairavimą ir diskvalifikuotas. Visi taškai iš jo buvo atimti. Nuo 1999 m. iki 2007 m. Ferrari tapo septynis kartus čempione, o Michael‘is Schumacher‘is iki 2006 m. pasitraukimo iš Formulės 1 su ekipa laimėjo dar penkis titulus iš eilės. 2007 m. sezone Ferrari atstovavo suomis Kimi Raikkonen‘as ir brazilas Felipe Massa. Suomis tais metais sugebėjo išplėšti čempiono titulą pirmą kartą savo karjeroje.

2008 m.

2007-ųjų sezono čempionas Kimi Raikkonenas su Ferrari

Australijos GP kvalifikacijoje K. Raikkonen’o bolidas kentėjo nuo kuro spaudimo problemų, dėl kurių jis privalėjo startuoti iš 16 vietos. F. Massa kvalifikavosi 4, po Hamilton’o, Kubicos ir Kovalainen’o. Lenktynių pradžioje pirmame posūkyje išlėkė iš trasos ir apgadino savo bolidą. Dar vėliau Massa susidūrė su D. Coulthard’u ir vėl lankėsi techninio aptarnavimo zonoje. Po kelių ratų jis pasitraukė iš lenktynių dėl techninio gedimo. Tuo tarpu Raikkonen’as 54 rate taip pat nepasiekė finišo dėl techninių problemų, tačiau buvo klasifikuotas devintoje vietoje dėl 90 % įveiktos lenktynių distancijos. Po Barrichello diskvalifikacijos Raikkonen’as gavo vieną tašką už lenktynes. Tai buvo pats blogiausias Ferrari sezono startas nuo 1992 m.

Po savaitės vykusiose Malaizijos lenktynėse Ferrari pilotas Raikkonen’as sugebėjo lengvai pasiekti pergalę. Kvalifikacijoje pirmąją vietą pasiekė Massa, prieš Raikkonen'ą. Ferrari nesugebėjo laimėti dvigubos pergalės dėl įvykio 31 rate, kai Massos bolidas įstrigo žvyre ir jis nebegalėjo tęsti lenktynių.

Bahreino GP kvalifikacijoje F. Massa nedaug atsiliko nuo R. Kubicos ir užėmė antrąją starto vietą. K. Raikkonen’as tenkinosi ketvirtąja vieta. Lenktynių starto metu puikiai startavo abu pilotai – Massa pakilo į pirmąją, Raikkonen’as į trečiąją vietas. Vėliau Raikkonen’as aplenkė ir Robertą Kubicą. Iki pat lenktynių pabaigos išlikę savo pozicijose abu Ferrari pilotai pelnė komandai dvigubą pergalę. Tai buvo 203-ias ekipos laimėtas GP.

Ispanijos GP metu toliau italų komanda demonstravo puikią formą. Antrąją pergalę sezone pelnė K. Raikkonen’as, o jo komandos draugas F. Massa buvo antras.

Po dviejų savaičių vykusiame Turkijos GP italų komandos nariai vėl triumfavo. Felipe Massa Turkijos trasoje trečius metus iš eilės pelnė pole poziciją ir laimėjo lenktynes, o jo komandos draugas Kimi Raikkonen’as buvo trečias.

Monako GP kvalifikacijoje triumfavo abu Ferrari pilotai – pirmą startinę vietą pelnė Massa, o antras buvo Raikkonen’as. Tačiau lenktynės vyko keičiantis oro sąlygoms, tad Massa finišavo tik trečias, o Kimi Raikkonen’as nepelnė nė vieno taško, finišuodamas devintas.

Prancūzijos Grand Prix metu abu Ferrari bolidai rodė puikią formą – kvalifikacijoje pelnę pirmą eilę, abu pilotai pirmas vietas užėmė ir lenktynėse. Kvalifikacijoje laimėjęs Kimi Raikkonen’as lenktynėse turėjo problemų su savo bolidu, tad jį aplenkė komandos draugas Felipe Massa. Brazilui tai buvo trečia sezono pergalė, o suomiui tai buvo 5-tas finišas podiume per 9 lenktynes.

Vokietijoje vykusiose lenktynėse Ferrari forma smuko, Massa sugebėjo finišuoti trečias ir taip pasiekti podiumą šeštą kartą sezone, o Kimi Raikkonen’as turėjo bėdų su savo bolidu ir finišavo šeštoje vietoje. Po šio etapo Kimi Raikkonen’as ir Felipe Massa prarado lyderių pozicijas sezone – pirmu tapo Lewis Hamilton'as iš McLaren. Ferrari ekipa komandinėje įskaitoje išliko pirma.

Paskutinėse sezono lenktynėse Brazilijoje nugalėjo Felipe Massa, tačiau jo konkurentas čempionate Lewis Hamiltonas su McLaren sugebėjo finišuoti penktoje vietoje, o tai leido britui aplenkti brazilą vienu tašku ir tapti jauniausiu Formulės 1 čempionu. Scuderia Ferrari galutinėje įskaitoje tapo čempione, aplenkusi McLaren 21 tašku.

2009 m.

Dėl naujai pateiktų taisyklių bei užsitęsusios praėjusios sezono kovos dėl čempionų titulų Ferrari naujasis F60 automobilis nepasižymėjo greičiu viso sezono metu. Per pirmas tris lenktynes ekipa nesugebėjo pelnyti nei vieno taško, o pirmąjį finišą ant podiumo (trečiąją vietą) suomis K. Raikkonen’as pasiekė tik šeštose sezono lenktynėse Monake. F. Massa čia finišavo ketvirtas. Vėliau brazilas ėmė rodyti stabilesnius rezultatus už suomį, tačiau Vengrijos GP kvalifikacijos metu buvo sunkiai sužeistas į jo šalmą pataikius nuo kito automobilio atitrūkusios spyruoklės. Brazilas buvo išvežtas į ligoninę, kurį laiką praleido komos būsenoje ir šį sezoną į lenktynes nebesugrįžo.

Ekipa bandė surasti geriausią variantą, kuo pakeisti brazilą. Iš pradžių buvo planų į lenktynininko vietą sugrąžinti legendinį vokietį Michaelį Schumacherį, tačiau dėl kaklo skausmų jam treniruojantis vokietis negalėjo lenktyniauti. Į laisvą lenktynininko vietą Ferrari paskyrė ilgametį ekipos bandytoją italą Luca Badoerį. Jis per dvejas lenktynes nesugebėjo pasiekti gerų rezultatų (17 ir 14 vietos). Tuomet Ferrari iš Force India ekipos perpirko kitą italą Giancarlo Fisichella. Jis lenktyniavo likusias penkerias sezono lenktynes, tačiau taip pat nesugebėjo pelnyti nei vieno taško.

Tuo tarpu suomis K. Raikkonen’as per likusią sezono pusę sugebėjo kelis kartus pasiekti podiumą ir pelnyti vieną pergalę Belgijoje. Ferrari sezoną baigė surinkusi 70 taškų 4-oje vietoje. Šis rezultatas yra blogiausias italų ekipai per paskutinius 16 sezonų.

2010 m.

Nuo 2010 iki 2014 m. sezono Ferrari ekipoje lenktyniavo ispanas Fernando Alonso

Naujasis ekipos automobilis Ferrari F10 buvo pristatytas 2010 m. sausio 28 d. ekipos bazėje Maranelo mieste.

Ferrari ekipa pasižymėjo greičiu priešsezoniniuose bandymuose Ispanijoje. Valensijos trasoje Fernando Alonso su F10 automobiliu buvo greičiausias ir apvažiavo net 127 ratus.

Pirmųjų lenktynių Bahreie kvalifikacijoje abu Ferrari lenktynininkai pateko į pirmąjį trejetą, o lenktynėse pelnė dvigubą pergalę – F. Alonso nugalėjo, F. Massa finišavo antras.

Antrose sezono lenktynėse Australijoje Ferrari taip pat pasirodė neblogai – F. Massa vėl užlipo ant podiumo (trečia vieta), F. Alonso finišavo iš karto už brazilo ketvirtoje vietoje.

Vėliau sezono viduryje ekipa finišuodavo taškų zonoje. Nuo Vokietijos GP F. Alonso pelnė 4 pergales ir dar tris kartus finišavo ant podiumo. Bendroje įskaitoje ispanas tik 4 taškais nusileido vokiečiui Sebastian Vettel. Felipe Massa bendroje įskaitoje liko šeštas.

2011 m.

2011 m. sezone antrus metus iš eilės komandai atstovavo ispanas Fernando Alonso ir brazilas Felipe Massa. Ekipos bandytojais dirbo italas Giancarlo Fisichella, prancūzas Jules Bianchi bei ispanas Marcas Gene.

Šio sezono ekipos automobilis buvo Ferrari 150° Italia, kuris pavadintas 150-osioms Italijos susivienijimo metinėms paminėti.

Sezono metu ekipa antrus metus iš eilės galutinėje įskaitoje liko 3 vietoje (375 taškai). Ispanas F. Alonso vienintelis ekipoje finišavo ant podiumo (penkios 2 vietos ir 3 trečiosios vietos) bei pelnyti vienintelę ekipos pergalę sezono metu Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu brazilas F. Massa viso sezono metu nesugebėjo prilygti savo komandos draugui ir nė karto nefinišavo aukščiau penktosios vietos.

Po šio sezono F. Alonso atnaujino savo kontraktą su ekipa mažiausiai iki 2016 m.

2012 m.

2012 m. sezone trečius metus iš eilės komandai atstovavo ispanas Fernando Alonso ir brazilas Felipe Massa.

Šio sezono ekipos automobilis buvo Ferrari F2012, kurį ekipa pristatė vasario 3 dieną savo bazėje Maranele.

Ispanas sugebėjo pelnyti 3 pergales ir 10 kartų finišavo ant podiumo. Iki pat paskutinio etapo F. Alonso su S. Vettel kovojo dėl čempiono titulo. Pastarasis nugalėjo 3 taškais.

F. Massa sezone tik vieną kartą finišavo ant podiumo ir su 122 taškais liko 7 vietoje. Po sezono brazilas atnaujino savo sutartį su ekipa dar vienam sezonui.

2013 m.

Fernando Alonso 2013 m. Malaizijos Grand Prix metu

Šiais metais komandai 4-tus metus iš eilės atstovavo F. Massa ir F. Alonso. Sezono metu komandai pavyko pelnyti vos dvi pergales (abi pelnė ispanas). F. Alonso kovojo dėl čempiono titulo – per 19 lenktynių lenktynininkas finišavo 9 kartus ant podiumo. Tuo tarpu F. Massa viewną kartą finišavo 3 vietoje ir sezoną baigė 8 vietoje su 112 taškų.

2014 m.

2014 m. F. Massa ekipoje pakeitė suomis K. Raikkonen, sugrįžęs į komandą po 2009 m. Nepaisant stiprios lenktynininkų poros, ekipa nė karto nesugebėjo laimėti lenktynių (pirmą kartą nuo 1993 m.). Komanda tik du kartus šiame sezone finišavo ant podiumo. Po sezono F. Alonso atsisveikino su ekipa ir jį pakeitė iš Red Bull perėjęs vokietis Sebastian Vettel.

2014 m. balandžio 14 d. naujuoju ekipos vadovu buvo paskirtas , kuris pakeitė nuo 2008 m. komandai vadovavusį Stefano Domenicali.

Pasibaigus sezonui komandos vadovas vėl buvo pakeistas – M. Mattiacci pakeitė italas Maurizio Arrivabene, kuris nuo 1997 m. dirbo Philip Morris International ir palaikę glaudžius ryšius su italų ekipa per Marlboro prekės ženklą.

2015 m.

Naująjį automobilį, pavadintą „SF15-T“, komanda pristatė 2015 m. sausio 30 d.

Šiame sezone komanda pagerino ankstesnių sezonų rezultatus – S. Vettel pelnė 3 pergales ir dar 10 kartų finišavo ant podiumo, o K. Raikkonen pasiekė 3 finišus podiumo pozicijose. Komanda surinkusi 428 taškus užėmė 2 vietą.

2016 m.

2016 m. sezone komanda nesugebėjo pelnyti nei vienos pergalės, tačiau S. Vettel ir K. Raikkonen kartu pasiekė 11 podiumų ir komanda užėmė 3 vietą galutinėje įskaitoje.

2017 m.

2017 m. Ferrari minėjo savo komandos 70 m. sukaktį ir specialiai išdažė bolidą šia proga.

2017 m. sezone komanda buvo konkurencinga ir kovojo dėl čempionų titulų. S. Vettel pelnė 5 pergales ir galutinėje įskaitoje nusileido tik čempionu tapusiam L. Hamiltonui.

2018 m.

2018 m. sezone komandoje liko tie patys lenktynininkai – K. Raikkonen ir S. Vettel. Kaip ir 2017 m., komandos lyderiu tapo S. Vettel, kuris pelnė 5 pergales. Tačiau to neužteko nugalėti L. Hamiltoną su Mercedes komanda.

2019 m.

2019 m. komanda į savo gretas vietoj K. Raikoneno pasikvietė jaunąjį Charles Leclerc iš Monako. Kartu su S. Vettel pilotai pelnė 3 pergales ir pasiekė dar 16 podiumų. Tai padėjo komandai užimti 2 vietą galutinėje įskaitoje.

2020 m.

2020 m. sezone Ferrari nebuvo konkurencingi ir sugebėjo finišuoti vos 3 kartus ant podiumo. Surinkusi 131 tašką komanda užėmė 6 vietą galutinėj įskaitoje – blogiausią rezultatą nuo 1980 m. sezono.

2021 m.

Po labai blogo 2020 m. sezono komanda sugebėjo sugrįžti į lyderių gretas ir 2020 m. sezone kovojo dėl 3 vietos su McLaren. Šiame sezone S. Vettelį pakeitė Carlos Sainz Jr.. Bendrai su C. Leclerc pilotai pasiekė 5 podiumus.

2022 m.

2022 m. sezone Formulė 1 pristatė nemažai techninių ir sportinių naujovių. Prie šių pakeitimų Ferrari prisitaikė ir jau pirmose lenktynėse Bahreine sugebėjo pelnyti pirmas dvi vietas. Šiais metais kompanija šventė 75 metų sukaktį nuo pirmojo italų automobilio, tad Formulės 1 sezone naudojo Ferrari F1-75 vardu pavadintą modelį.

Šiame sezone komanda turėjo konkurencingą automobilį, tačiau jis dažnai kentėjo nuo techninių gedimų, tad kovoti su „Red Bull“ komanda nepajėgė. Sezone „Scuderia Ferrari“ su 4 pergalėmis ir 16 finišų ant podiumo pelnė 554 taškus bei liko antroje vietoje.

2023 m.

Prieš 2023 m. sezoną italų komanda pakeitė vadovą – Mattia Binotto pakeitė prancūzas Frédéric Vasseur, anksčiau vadovavęs „Alfa Romeo Racing“ ekipai.

Variklių tiekimas

Ferrari visada gamindavo pati savo ekipai variklius ir dažnai tiekdavo juos kitoms komandoms. Italų gamintojos variklius naudojo Minardi (1991), Scuderia Italia SpA (1992–1993), Sauber (nuo 1997), Prost Grand Prix (2001), Red Bull Racing (2006), Spyker F1 (2007), Force India (2008), Scuderia Toro Rosso (2007–2013), Sauber (2010–2018) ir Marussia (2014–2015) komandos.

Nuo 2016 m. Ferrari variklius naudoja Haas, o nuo 2019 m. – Alfa Romeo ekipos.

Garsūs Ferrari pilotai

Komandai yra atstovavę tokie garsūs pilotai, kaip Juan Manuel Fangio, Alberto Ascari, Niki Lauda, , Alain Prost, Nigel Mansell, Jean Alesi ir Michael Schumacher, kurį nuo 2007 m. pakeitė suomis Kimis Raikonenas.

Čempionais su Ferrari yra tapę šie pilotai:

• Alberto Ascari (1952, 1953)
• Juan Manuel Fangio (1956)
• (1958)
• (1961)
• (1964)
• Niki Lauda (1975, 1977)
• (1979)
• Michael Schumacher (2000, 2001, 2002, 2003, 2004)
• Kimi Räikkönen (2007)

Rekordai

Ferrari komanda pasiekė didžiulę sėkmę Formulėje 1. Ferrari automobiliai ir pilotai taip pat yra laimėję Mille Miglia lenktynes 8, Targo Florio – 7, 24 val. Le Mano lenktynes 9 kartus. Formulėje 1 ekipa pasiekė praktiškai visus rekordus (iki 2019 m. pabaigos):

• Laimėta daugiausia konstruktorių čempionatų: 16
• Laimėta daugiausia pilotų čempionatų: 15
• Daugiausiai dalyvautų GP: 993
• Daugiausia pergalių (per visą istoriją): 238
• Daugiausia podiumų (per visą istoriją): 770
• Daugiausia pirmų kvalifikacijos vietų (per visą istoriją): 228
• Daugiausia taškų (per visą istoriją): 8 257,5 (komandos), 9 159,27 (pilotų)
• Daugiausiai greičiausių ratų: 254

Taip pat skaitykite

Scuderia Ferrari Grand Prix rezultatai

Nuorodos

Vikiteka: Scuderia Ferrari – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Scuderia Ferrari svetainė (anglų ir italų klb.)
• Ferrari puslapis Youtube svetainėje (anglų klb.)

Šaltiniai

1. „F. Massa: tai buvo ne mano klaida“. F-1.LT. 2008-03-23. iš originalo 2016-07-01. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
2. „M. Schumacheris pakeis F. Massą (papildyta)“. F-1.LT. 2009-07-29. iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
3. „M. Schumacheris atšaukė sugrįžimą į „Formulę-1““. F-1.LT. 2009-08-11. iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
4. . F-1.LT. 2010-01-28. Suarchyvuotas originalas 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
5. Fernando Alonso to stay at Ferrari until 2016 2011-05-21 iš Wayback Machine projekto.
6. „Oficialiai pristatytas „Ferrari F2012““. F-1.LT. 2012-02-03. iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
7. Massa to stay at Ferrari for 2013 2012-10-18 iš Wayback Machine projekto.
8. „Sebastian Vettel: German joins Ferrari as Fernando Alonso exits“. BBC Sport. 2014-11-20. iš originalo 2016-05-11. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
9. „Stefano Domenicali resigns as Ferrari team principal, replaced by Marco Mattiacci“. Fox News. 2014-04-14. iš originalo 2016-08-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
10. „„Ferrari“ keičia vadovą – postą palieka M. Mattiacci“. F-1.LT. 2014-11-24. iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
11. „Ferrari unveils Kimi Raikkonen and Sebastian Vettel's 2015 F1 car“. Autosport.com. 2015-01-30. iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
12. FORMULA 1 GULF AIR BAHRAIN GRAND PRIX 2022 - RACE RESULT
13. . www.motorsport.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2022-05-14. Nuoroda tikrinta 2022-12-27.
14. Grands Prix started 2022
15. Vasseur to replace Binotto as Ferrari Team Principal
16. „Hall of Fame – the World Champions“. Formula One Management. Nuoroda tikrinta 2015 m. liepos 26 d..

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šis straipsnis įtrauktas į kategoriją.