Rugpjūčio 9

Lie – Rugpjūtis – Rgs
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31
2024

Rugpjūčio 9 yra 221-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 222-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 144 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė tautos diena;
• Singapūras – Nepriklausomybės šventė;
• Pietų Afrikos Respublika – Moters diena.

Vardadieniai

Jorūnas – Mintartas – Rolandas – Romanas – Romas – Tarvilė – Virginija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1597 – Aukštadvaris gavo miestelio teises.
• 1922 – Steigiamasis Seimas priėmė įstatymą apie lito įvedimą.
• 1927 – baigėsi Plečkaitininkų surengtas pučas.
• 1945 – baigėsi Palių mūšis.
• 2009 – Rygoje laimėjo 2009.

Gimimo dienos

• 1883 m. – Romanas Chodakauskas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (m. 1932 m.).
• 1885 m. – Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1964 m.).
• 1899 m.:
  • Gražina Matulaitytė-Rannit, Lietuvos dainininkė (lyrinis sopranas) (m. 1993 m.).
  • Vytautas Rauba, karo lakūnas, leitenantas savanoris (m. 1920 m.).
• 1904 m. – Juozas Sokas, Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, rašytojas (m. 1987 m.).
• 1905 m. – Mykolas Jankauskas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1906 m. – Jurgis Jankus, Lietuvos rašytojas (m. 2002 m.).
• 1912 m. – Vytautas Trečiokas, inžinierius architektas (m. 2002 m.).
• 1920 m. – Juozas Repečka, teisininkas, politologas, Lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas.
• 1924 m. – Janina Liustikaitė-Saurazienė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1928 m. – Adolfas Krogertas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.).
• 1933 m. – Irena Aleksaitė, Lietuvos teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vertėja (m. 2018 m.).
• 1934 m. – Antanas Praškevičius, biochemikas, Kauno medicinos universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, akademikas.
• 1936 m. – Antanas Švitra, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Viktoras Lukoševičius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Jurgis Jurgelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, valstybės saugumo generolas.
• 1950 m. – Antanas Vanagas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Vytenis Povilas Andriukaitis, gydytojas, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras.
• 1952 m. – , ekonomistas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Gracijus Sakalauskas, kunigas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
• 1956 m. – Algirdas Knystautas, Lietuvos ornitologas, fotografas, keliautojas ir žurnalistas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas (m. 2020 m.).
• 1957 m.:
  • , Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Vidmantas Gulbinas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1958 m.:
  • Arūnas Malikėnas, Lietuvos dainininkas (baritonas), pedagogas.
  • , pedagogas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
• 1959 m. – Jonas Žukauskas, Lietuvos vadybininkas, Raseinių rajono ūkio, politinis veikėjas.
• 1960 m. – Robertas Dargis, verslininkas, statybų bendrovės UAB „“ direktorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas nuo 2000 m.
• 1964 m.:
  • Edmundas Pupinis, Lietuvos ir Utenos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Igoris Pankratjevas, Lietuvos futbolininkas, treneris.
• 1966 m.:
  • Rimantas Juknevičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
  • Rolandas Janickas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Rimvydas Laužikas, Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, docentas.
• 1976 m. – Giedrius Barevičius, Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas.

Mirtys

• 1661 m. – Peteris Dankersas, olandų baroko tapytojas, architektas (g. 1583 m.).
• 1842 m. – Vladimiras Gadonas, Lietuvos 1794 m. ir 1831 m. sukilimų veikėjas (g. 1775 m.).
• 1938 m. – Aleksandras Bobinskis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1876 m.).
• 1966 m.:
  • Antanas Žmuidzinavičius, lietuvių dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas (g. 1876 m.).
  • Juozas Ąžuolaitis, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1916 m.).
• 1974 m. – Piotras Baskulis, rusų inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1951 m.) (g. 1905 m.).
• 1977 m. – Juozas Matutis, muzikos pedagogas ir chorvedys (g. 1899 m.).
• 1994 m. – Jonas Andrašūnas, dailininkas, Lietuvos karininkas, pulkininkas (g. 1896 m.).
• 1996 m. – Dominykas Urbas, lietuvių meninio vertimo klasikas (g. 1908 m.).
• 2007 m. – Aldona Ličkutė-Jusionienė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1928 m.).
• 2008 m. – Ipolitas Dailidėnas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1920 m.).
• 2010 m. – Algis Rimas, inžinierius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1940 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 48 m. pr. m. e. – įvyko Farsalo mūšis, kuriame Gajus Julijus Cezaris įveikė Gnėjų Pompėją ir užbaigė Romos pilietinį karą;
• 1173 – pradėtas statyti Pizos bokštas;
• 1941 – prasidėjo Atlanto konferencija, kurioje pasirašyta Atlanto chartija.
• 1945 – JAV numetė atominę bombą „Dručkis“ ant Nagasakio. Nuo karščio (virš 5000 °C) ir smūgio bangos žuvo 40 tūkst. žmonių, dar 140 tūkst. buvo sužeisti, nudegė ar gavo didžiulę apšvitą. 12 km² plote buvo visiškai sugriauti visi pastatai;
• 1965 – Singapūras paskelbia nepriklausomybę nuo Malaizijos.

Gimimo dienos

• 1776 m. – Amadėjus Avogadras, italų fizikas, Turino Mokslų Akademijos narys. A. Avogadras laikomas molekulinės medžiagos teorijos kūrėju (m. 1856 m.).
• 1819 m. – Viljamas Mortonas, amerikiečių gydytojas ir odontologas. Išgarsėjo kaip nuskausminimo išradėjas, kai 1846 m. spalio 16 d. viešai pademonstravo eterio nuskausminamąjį poveikį. (m. 1868 m.).
• 1835 m. – Leopoldas II, 1865–1909 m. antrasis Belgijos karalius (m. 1909 m.).
• 1862 m. – Augustas Deglavas, latvių rašytojas (m. 1922 m.).
• 1864 m. – , lenkų politikas (m. 1939 m.).
• 1891 m. – Vytautas Baliukevičius, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, vicedekanas (m. 1971 m.).
• 1896 m. – Jean Piaget, šveicarų psichologas, vystymosi psichologijos pagrindėjas, epistemologas (m. 1980 m.).
• 1914 m. – Tuvė Marika Janson, suomių bei švedų rašytoja, dailininkė (m. 2001 m.).
• 1920 m. – Hansas Broksas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, ilgametis Miunsterio universiteto profesorius, nuo 1967 m. iki 1975 m. Vokietijos teisėjas (m. 2009 m.).
• 1928 m. – Bobas Kouzis, garsus JAV krepšininkas, daugkartinis NBA čempionas, buvęs Svajonių komandos narys. Vienas brangiausiai apmokamų pasaulio krepšininkų.
• 1938 m. – Leonidas Danylovičius Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2005 m.).
• 1938 m. – Rodnis Džordžas „Rodas“ Leiveris, buvęs profesionalus Australijos tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė.
• 1939 m. – Romanas Prodi, italų politikas, buvęs Europos Komisijos pirmininkas, bei du kartus Italijos ministras pirmininkas.
• 1963 m. – Whitney Elizabeth Houston, JAV pop ir muzikos dainininkė, aktorė, filmų prodiuserė, dainų autorė, buvęs modelis. Laimėjusi eilę prestižinių apdovanojimų (Grammy, Amerikos muzikos apdovanojimų, MTV, oskarų ir kt.) (m. 2012 m.).
• 1968 m. – , amerikiečių aktorė (X-Failai).
• 1972 m. – Juan Esteban Aristizábal Vásquez, Kolumbijos dainininkas, gitaristas, dainų autorius.
• 1973 m. – Filipas Inzagis, futbolininkas, Italijos rinktinės ir AC Milan klubo puolėjas.
• 1974 m. – Rafaelis Puarė, žymiausias prancūzų biatlonininkas, septyniskart pasaulio čempionas, keturiskart pasaulio taurės laimėtojas, olimpinis prizininkas.
• 1976 m. – Audrey Tautou, prancūzų kino aktorė, labiausiai išgarsėjusi vaidmenimis filmuose Amelija iš Monmartro (Le Fabuleux Destin d’Amélie Poulain; 2001 m.) bei Da Vinčio kodas (The Da Vinci Code; 2006 m.).
• 1981 m. – Rolandas Lincas, futbolininkas, Austrijos rinktinės ir Sporting Braga klubo puolėjas.
• 1982 m. – Tyson Gay, amerikiečių lengvosios atletikos sprinteris.

Mirtys

• 117 m. – Markas Ulpijus Nerva Trajanas, antras iš vadinamųjų Romos „penkių gerų imperatorių“. Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką (g. 53 m.).
• 803 m. – Irena Atėnietė, 797–802 m. Bizantijos imperatorė (g. 752 m.).
• 1048 m. – Damasas II, popiežius nuo 1048 m. liepos 17 d. iki mirties.
• 1797 m. – Edmundas Berkas, airių politikas, rašytojas, oratorius, ir filosofas. (g. 1729 m.).
• 1897 m. – Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (g. 1864 m.).
• 1919 m. – Rudžeras Leonkavalis, italų kompozitorius, libretų kūrėjas, vienas veristinės operos pradininkų (g. 1857 m.).
• 1938 m. – Leo Frobenijus, vokiečių archeologas, etnografas (g. 1873 m.).
• 1942 m. – Edita Štein, žydų kilmės filosofė, karmelitė, gyvenusi Prūsijoje (g. 1891 m.).
• 1944 m. – Albertas Kviesis, Latvijos valstybės veikėjas, advokatas, trečiasis Latvijos prezidentas (g. 1881 m.).
• 1962 m. – Hermann Hesse, vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas (g. 1877 m.).
• 1966 m. – Georgis Leonidzė, gruzinų poetas. narys (g. 1899 m.).
• 1975 m. – Dmitrijus Šostakovičius, rusų kompozitorius (g. 1906 m.).
• 2000 m. – , 1994 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1920 m.).
• 2021 m. – Sergejus Kovaliovas, žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje Sovietų Sąjungoje, žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (g. 1930 m.).
• 2022 m. – Nikolajus Sliunkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1929 m.).

Nuorodos

1. Roman Dmowski.
2. Gillian Anderson.
3. Dmitrijus Šostakovičius.
4. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
5. Скончался правозащитник Сергей Ковалев, vesti.ru. 2021-08-09. Nuoroda tikrinta 2021-08-09.
6. Умер бывший глава БССР Николай Слюньков 2022-08-19 iš Wayback Machine projekto.