Plečkaitininkai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Plečkaitininkai – Lietuvos socialdemokratų emigrantų grupuotės, veikusios Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje 1927–1939 m. ir siekusios nuversti tautininkų režimą.

Istorija

Plečkaitininkų ištakos – 1927 m. rugsėjo 8-9 d. vykęs sukilimas Tauragėje, nukreiptas prieš 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo organizatorius, taip pat nepavykę sukilimai Alytuje ir Vilkaviškyje. Prie sukilimų organizavimo aktyviai prisidėjo socialdemokratas, III Seimo narys Jeronimas Plečkaitis, kuris ir davė vardą į emigraciją pasitraukusiems ir burtis ėmusiems minėtų sukilimų prieš nedemokratinį tautininkų režimą dalyviams, daugiausia kairiųjų, socialdemokratinių pažiūrų.

Lietuvių politiniais emigrantais susidomėjo Lenkijos valdžia, pasiūliusi jiems paramą. 1927 m. pabaigoje bandyta formuoti karinį plečkaitininkų junginį, kuris su Lenkijos kariuomenės parama būtų nuvertęs Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro režimą. Dalyvaujant pačiam Juzefui Pilsudskiui buvo aptarinėjamos praktinės Lenkijos karinės akcijos, atvedant į valdžią Lietuvoje plečkaitininkus, detalės. Tačiau plečkaitininkai turėjo pernelyg silpną palaikymą Lietuvoje, kad Lenkija ryžtųsi tokiam žingsniui.

Nuo 1928 m. viena iš plečkaitininkų veiklos krypčių tapo terorizmas. Jis buvo nukreiptas tik prieš Lietuvos policiją ir jos slaptuosius agentus, nors iš pradžių aptarinėti planai nužudyti Povilą Plechavičių ir Augustiną Voldemarą. Teroristinių aktų buvo įvykdyta nedaug, kur kas daugiau plečkaitininkai nuveikė, kurdami pogrindinį tinklą Lietuvoje ir platindami savo emigracijoje leidžiamą literatūrą.