Savanoris

Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią paprastai negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga visuomenei. Glaudžiai susijusi su labdarybe.

2015 m. Vilniaus maratono savanorių bendra nuotrauka

Vikipedija – viena iš lankomiausių interneto svetainių, kuriama savanorių bei išlaikoma labdaros lėšomis, plėtojama nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos Vikimedijos fondo. 2014 m. buvo pastatyta statula Lenkijoje, Slubicės mieste, pagerbianti Vikipedijos bendruomenę.

Europoje viduramžiais savanorystės ir labdarybės veikla reiškėsi per religines institucijas. XX a. Vakaruose religines institucijas pakeitė gerovės valstybė. Pastaraisiais dešimtmečiais vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos, įvairūs paramos, filantropiniai fondai.

Savanorystė svarbi valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų atliekama kultūrinė, švietėjiška, socialinė, aplinkosauginė veikla ir pan. Pavyzdžiui, Darom akcijos metu švarinama aplinka, Maisto bankas rengia maisto labdarą. Europos Sajungoje jos dėka sukuriama 0,5–5 % BVP, paskirose ES šalyse – iki 12 % BVP, Lietuvoje – 0,5–1,5 % BVP.

Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš pilietinės visuomenės pagrindų. Tai neprieštarauja taip pat ir rinkos ekonomikos teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams (įkalbinėjimams, esant psichologiniam spaudimui ar kt.).

Kiekvieno savanorio motyvacija yra skirtinga, tačiau vyrauja kelios pagrindinės:

• altruizmas – rūpinimasis kitų interesais ar gerove;
• galimybė įsidarbinti – nemažai organizacijų ir įmonių, kviesdamos savanoriauti, taip atsirenka potencialius darbuotojus;
• religiniai įsitikinimai – daugelis religijų teigia, kad padėjimas kitiems yra dvasinė pareiga;
• finansai – reta savanoriavimo motyvacija, nes kuo daugiau savanoriams mokama, tuo mažiau jie laikomi savanoriais;
• saviugda – savanoriška veikla suteikia papildomų žinių ir įgūdžių;
• saviraiška – galimybė atrasti ir išbandyti save;
• socializacija – savanoriavimas yra puiki galimybė sutikti daug skirtingų žmonių ir susirasti daug draugų.

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Savanorystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Karys savanoris
• Lietuvos sporto savanorių sąjunga

Išnašos

1. . ABC News. 9 October 2014. Suarchyvuotas originalas 11 October 2014. Nuoroda tikrinta 18 May 2017.
2. Stebbins, Robert. (2004). Between Work and Leisure: The Common Ground of Two Separate Worlds.
3. Savanorystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
4. Jaseliūnienė, Jūratė (2012-06-28). „Savanorystė: misija (ne)įmanoma?“. "Atgimimas". Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.