Dominykas Urbas 1908 m balandžio 28 d 1996 m rugpjūčio 9 d lietuvių meninio vertimo klasikas Iš rusų prancūzų vokiečių l

Dominykas Urbas (1908 m. balandžio 28 d. – 1996 m. rugpjūčio 9 d.) – lietuvių meninio vertimo klasikas.

Iš rusų, prancūzų, vokiečių, latvių, lenkų, jidiš kalbų yra išvertęs apie 50 knygų, tarp jų – F. Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelis“, F. Dostojevskio „Lošėjas“, „Užrašai iš mirusiųjų namų“, L. Tolstojaus „Prisikėlimas“, Šolom Aleichemo "Tevje pienininkas", Émile‘io Zola „Moterų laimė“, H. C. Anderseno, Ch. Perrault, rusų liaudies ir daugybė kitų pasakų ir t. t.

Daugiau kaip dvidešimt metų dirbo „Vagos“ leidyklos redaktoriumi, kur daug triūso įdėjo ruošdamas spaudai ne tik sudėtingus verstinius kūrinius (pvz., N. Gogolio, A. Čechovo), bet ir lietuvių literatūros palikimą.

Sudarė Martyno Mažvydo raštų žodyną. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, vertimo klausimais. Išugdė būrį vertėjų ir redaktorių, todėl pagrįstai vadinamas lietuvių meninio vertimo mokyklos kūrėju. Gavo ne vieną apdovanojimą, tarp jų – Antano Venclovos premiją 1985 m., Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordiną 1996 m.

2008 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga įsteigė jo vardo premiją už vertimo debiutą.

Nuorodos

Dominyko Urbo biografija 2007-10-29 iš Wayback Machine projekto.