Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Prancūzijos departamentai (pranc. département – „padalijimas“) – Prancūzijos administraciniai teritoriniai dariniai, kuriuose derinamas valstybės administracijos dekoncentravimas ir vietinių valdžių decentralizavimas.

Istorija

Per 1789–1793 m. Prancūzijos Didžiąją revoliuciją, panaikinus karaliaus valstybinę valdžią ir aristokratijos valdžią vietose, vietoje karaliaus suformuotų 83 vietos valdymo institucijų – provincijų 1790 m. vasario 26 d. įstatymu buvo įsteigti 83 departamentai. Kiekviename departamente buvo renkama 36 narių asamblėja, kuri išsirinkdavo savo prezidentą ir paskirdavo direktoriją – vykdomąją valdžią. Kiekvienas departamentas buvo padalytas į 9 apskritis (district), šie į 9 kantonus. Komunų galėjo būti ir daugiau – kiekvienoje gyvenvietėje.

Šios reformos autorius tikėjosi homogenizuoti visą valstybės valdymą, o svarbiausia – panaikinti išskirtines aristokratijos privilegijas. Departamentams pavadinimai buvo suteikti ne pagal jų centrų vardus, kurie asocijavosi su miestus valdžiusių aristokratų vardais, o pagal kalnų, per departamentą tekančių upių ar jų krantus skalaujančių jūrų vardus.

Prasidėjus sėkmingiems Pirmosios respublikos ir Pirmosios Prancūzijos imperijos karams šalies teritorija išsiplėtė, todėl aneksuotuose Belgijos, Nyderlandų, vokiečių pietinių žemių ir Šveicarijos regionuose buvo sudaryti nauji departamentai. 1811 m. departamentų skaičius padidėjo iki 130. Tiktai Roma, Amsterdamas, Hamburgas, Briuselis, Bordo, Orleanas, Marselis ir kai kurie kiti miestai liko prefektūromis, o Ilirijos provincijos (dabartinė Pietų Austrija, Kroatija, Šiaurės Italija, Slovėnija) padalytos į 10 intendatūrų. 1799–1802 m. departamentais buvo ir Jonijos jūros salos – Itakė, Kerkyra bei (Mer-Egée). 4 departamentai buvo įsteigti Ispanijos šiaurėje. Bet, 1815 m. žlugus imperijai Prancūzijoje liko 86 departamentai.

1848 m. okupavus Alžyrą įsteigti Alžyro, Konstantinos ir Orano departamentai. Antrosios Prancūzijos imperijos metais (1852–1871) administracinė struktūra buvo reformuota. Įsteigti Savojos, Pajūrio Alpių, Sardinijos departamentai. Tačiau po 1871 m. Prancūzijos-Vokietijos karo departamentų sumažėjo iki 86. Tik Versalio taika 1919 m. atstatė Prancūzijos praradimus.

1922 m. Belforo teritorija taip pat tapo departamentu ir jų skaičius padidėjo iki 90. 1946 m. departamentais tapo 4 užjūrio teritorijos – Gvadelupė, Prancūzų Gviana, Martinika ir Rejunjonas. 1947 m. kai kurios Alpių teritorijos prijungtos prie Italijos, todėl sumažėjo ir departamentų teritorijos. 1962 m. nepriklausomybę išsikovojo Alžyras. 1964 m. reorganizuotas Il de Fransas ir buvusiame Senos departamente įsteigti keturi departamentai – Paryžius, Aukštutinė Sena, Sena-Sen Denis ir Marnos slėnis, Senos ir Uazos departamentas padalytas į tris. 1967 m. reorganizuotas Liono regionas, 1975 m. – Korsika, tad 1976 m. departamentų skaičius padidėjo iki 100. Tačiau tiek departamentų teritorijos, tiek jų pavadinimai keičiami iki šių dienų.

Institucijų raida

1790–1795 m. visa vietinė valstybės valdžia buvo sukoncentruota kantonuose, o komunos turėjo pilną savivaldos autonomiją. 1800 m. vasario 17 d. įstatymu departamentus padalijus į apskritis, jose buvo įsteigtos valstybės skiriamų pareigūnų – ir subprefektų pareigybės bei renkamos prefektūrų tarybos. Departamente buvo renkama Generalinė taryba (conseil général). Nuo 1871 m. Generalinė taryba renkama visuotiniuose rinkimuose kartu su kantonų tarybomis.

2004 m. atlikus valdymo decentralizavimo reformą departamentuose liko socialinės ir ekonominės paramos, valstybinių kelių, švietimo ir paveldėjimo klausimai.

Numeravimas

Jau 1790 m. siekiant palengvinti pašto darbą departamentams buvo suteikti numeriai nuo 01 iki 83. Ant kiekvieno laiško ar siuntos buvo privalu rašyti departamento pašto kodą. 1922 m. departamentai pernumeruoti pagal abėcėlę nuo Nr. 01 – Enas (l‘Ain) iki Nr. 89 Jona (l’Yonne). Belforto teritorijai tapus departamentu jai suteiktas 90 numeris.

Tačiau 1964 m. reorganizavus Il de Fransą Paryžiui buvo paliktas Senos departamento numeris – 75, o Ivlinui – Senos ir Uazos numeris – 78. Kitiems naujiems departamentams suteikti numeriai nuo 91 iki 95. 1976 m. padalytai Korsikai jos Pietų Korsikos departamentui suteiktas 2A numeris, Šiaurės, Aukštutinei Korsikai – 2B. Užjūrio departamentams liko numeriai nuo 971 iki 974, nes Nr.96 nenaudojamas. Pagal tradiciją numeriai suteikti ir užjūrio teritorijoms, kuriose departamentų nėra – Sen Pjeras ir Mikelonas – 975, Majotas – 976, Volis ir Futūna – 986, Prancūzų Polinezija – 987 ir Naujoji Kaledonija – 988. Monakas, nors ir nėra Prancūzijos dalis, savo paštui žymėti pasinaudojo 98 numeriu.

Departamentų ir apskričių numeravimas taip įsišaknijo net kasdieninėje prancūzų kalboje, kad numeraciją pradėta naudoti net tik pašto koduose, bet ir automobilių valstybiniuose numeriuose, ir net socialinio draudimo pažymėjimuose.

Departamentų pabaiga?

Pastaruoju metu Prancūzijoje manoma dar labiau decentralizuoti valdymą, kai kurias departamentų pareigas perduodant regionams, o kitas- kantonams ir municipalitetams. Tokiu atveju departamentai liktų nebereikalingi.

Departamentų sąrašas

Nr.	Lietuviškai	Prancūziškai
01	Enas	Ain
02	Ena	Aisne
03	Aljė	Allier
04	Aukštutinio Provanso Alpės	Alpes-de-Haute-Provence
05	Aukštutinės Alpės	Hautes-Alpes
06	Pajūrio Alpės	Alpes-Maritimes
07	Ardešas	Ardèche
08	Ardėnai	Ardennes
09	Arježas	Ariège
10	Obas	Aube
11	Odas	Aude
12	Averonas	Aveyron
13	Ronos delta	Bouches-du-Rhône
14	Kalvadosas	Calvados
15	Kantalis	Cantal
16	Šaranta	Charente
17	Pajūrio Šaranta	Charente-Maritime
18	Šeras	Cher
19	Korezas	Corrèze
2A	Pietų Korsika	Corse-du-Sud
2B	Aukštutinė Korsika	Haute-Corse
21	Kot d'Oras	Côte-d’Or
22	Kot d'Armoras	Côtes-d’Armor
23	Krezas	Creuse
24	Dordonė	Dordogne
25	Du	Doubs
26	Dromas	Drôme
27	Eras	Eure
28	Eras ir Luara	Eure-et-Loir
29	Finisteras	Finistère
30	Garas	Gard
31	Aukštutinė Garona	Haute-Garonne
32	Žeras	Gers
33	Žironda	Gironde
34	Hero	Hérault
35	Ilis ir Vilenas	Ille-et-Vilaine
36	Endras	Indre
37	Endras ir Luara	Indre-et-Loire
38	Izeras	Isère
39	Jura	Jura
40	Landai	Landes
41	Luaras ir Šeras	Loir-et-Cher
42	Luara	Loire
43	Aukštutinė Luara	Haute-Loire
44	Atlanto Luara	Loire-Atlantique
45	Luarė	Loiret
46	Lo	Lot
47	Lo ir Garona	Lot-et-Garonne
48	Lozeras	Lozère
49	Menas ir Luara	Maine-et-Loire
50	Manšas	Manche
51	Marna	Marne
52	Aukštutinė Marna	Haute-Marne
53	Majenas	Mayenne
54	Mertas ir Mozelis	Meurthe-et-Moselle
55	Mezas	Meuse
56	Morbihanas	Morbihan
57	Mozelis	Moselle
58	Njevras	Nièvre
59	Šiaurė	Nord
60	Uaza	Oise
61	Ornas	Orne
62	Pa de Kalė	Pas-de-Calais
63	Piui de Domas	Puy-de-Dôme
64	Atlanto Pirėnai	Pyrénées-Atlantiques
65	Aukštutiniai Pirėnai	Hautes-Pyrénées
66	Rytų Pirėnai	Pyrénées-Orientales
67	Žemutinis Reinas	Bas-Rhin
68	Aukštutinis Reinas	Haut-Rhin
69	Rona	Rhône
70	Aukštutinė Sona	Haute-Saône
71	Sona ir Luara	Saône-et-Loire
72	Sartas	Sarthe
73	Savoja	Savoie
74	Aukštutinė Savoja	Haute-Savoie
75	Paryžius	Paris
76	Pajūrio Sena	Seine-Maritime
77	Sena ir Marna	Seine-et-Marne
78	Ivelinas	Yvelines
79	De Sevras	Deux-Sèvres
80	Soma	Somme
81	Tarnas	Tarn
82	Tarnas ir Garona	Tarn-et-Garonne
83	Varas	Var
84	Vokliūzas	Vaucluse
85	Vandėja	Vendée
86	Vjenas	Vienne
87	Aukštutinis Vjenas	Haute-Vienne
88	Vogėzai	Vosges
89	Jonas	Yonne
90	Belforo teritorija	Territoire de Belfort
91	Esonas	Essonne
92	Aukštutinė Sena	Hauts-de-Seine
93	Sena-Sen Deni	Seine-Saint-Denis
94	Marnos slėnis	Val-de-Marne
95	Uazos slėnis	Val-d’Oise
97	Užjūrio departamentai	Départements d’outre-mer
971	Gvadelupė	Guadeloupe
972	Martinika	Martinique
973	Prancūzijos Gviana	Guyane
974	Rejunjonas	Réunion

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.