Prancūzijos Gviana

Prancūzijos Gviana pranc. Guyane française
Vėliava
Prancūzijos Gviana žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų
Sostinė	Kajenas
Didžiausias miestas	Kajenas
Valstybės vadovai  • -  • -	{{{pavardė2}}} -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	86 504 km^2 (-) -
Gyventojų  • 2021  • Tankis	294 071 (-) 3,5 žm./km^2 (-)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2018 4,5 mlrd. $ (-) 16 000 $ (-)
Valiuta	euras
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC-3 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	- -
Interneto kodas	.gf
Šalies tel. kodas	594

Prancūzijos Gviana (pranc. Guyane française; Guyane) – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Gajanos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.

Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, , ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos ir Europos Sąjungos dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas Paryžiuje, Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi Pietų Amerikoje, tačiau dažniausiai priskiriama Karibų salų regionui dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis Gvianos plokščiakalnio, kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l’Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – Maroni). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), aukso gavyba ir medienos kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % BVP sudaro pelnas iš šalia miesto išsidėsčiusio, Prancūzijos ir [[Europos kosminis centras|Europos kosminio centro valdomo, Gvianos kosminio centro. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga turizmas (ypač ekoturizmas). Didelė problema – nedarbas (siekia apie 20 %).

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – .

Pagrindinis straipsnis – Gvianiečiai.

2005 m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš Surinamo.

Dauguma gyventojų kreolai (juodaodžiai ir mulatai), kartu su didele Haičio juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma prancūzai). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš Brazilijos, 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš Gajanos. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 % – Miao tautos atstovai iš Laoso, 3,2 % – kinai (daugiausia iš Honkongo). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia Sent Lusijos). Maroni upės baseine gyvena maronai – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro indėnai (karibai, aravakai ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse džiunglėse.

Dauguma gyventojų – katalikai (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.

Šaltiniai

1. http://www.insee.fr/fr/statistiques/fichier/1409940/irsoceds2013_T401.xls Nedarbo lygis Prancūzijos užjūrio departamentuose

Kita informacija

• Prancūzijos Gvianos karinės pajėgos

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Prancūzų Gviana

• Nuotraukų galerija
• Žemėlapis
• Prancūzijos Gvianos etnokultūra
• Prancūzijos Gvianos miškai