Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Itakė (gr. Ιθάκη) – viena iš Jonijos salų priešais vakarinę Graikijos pakrantę, Kefalonijos prefektūroje. Plotas 96 km². Aukščiausias taškas – Niritos (809 m). Pagrindinė gyvenvietė ir svarbiausias uostas – . Didelė dalis salos sugriauta per 1953 m. žemės drebėjimą.

3084 gyventojai. Dėl savo istorinės reikšmės labai lankoma turistų.

Istorija

Itakė apgyvendinta nuo II tūkst. pr. m. e. Tai buvo Kefalonijos sostinė Mikėnų laikotarpiu. Romėnai užėmė Itakę II a. pr. m. e., o vėliau ji priklausė Bizantijai. Normanai valdė Itakę XII ir XIII a., o po trumpos turkų okupacijos sala atiteko Venecijos respublikai.

1797 m. pagal Kapo Formijo sutartį Itakė atiteko prancūzams. Ji buvo išvaduota bendrų rusų-turkų pajėgų 1798 m. ir tapo Septynių salų respublikos dalimi. 1807 m. Prancūzija vėl užėmė Itakę, o ją išvadavo Didžioji Britanija 1809 m. Pagal Paryžiaus sutartį 1815 m. Itakė tapo viena iš Jonijos salų jungtinių valstijų ir draugišku britų protektoratu. 1864 m. Londono sutartimi Jonijos salos, tarp jų Itakė, buvo atiduotos anglams palankiam naujam Graikijos karaliui Jurgiui I.

Mitologija

Pagal Homero kūrinį „Odisėją“ Itakė yra Odisėjo gimtinė.

Įžymūs Itakės gyventojai

(1788–1825), graikų nepriklausomybės karo herojus
, verslininkas
(1862–1946), graikų-australų verslininkas
(1869–1931), graikų-australų verslininkas
(1871–1941), generolas ir Graikijos diktatorius
, kompozitorius

Vikiteka: Itakė – vaizdinė ir garsinė medžiaga