Aukštutinė Marna 52 pranc La Haute Marne Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose Šampanės Ardėnų regione pavadi

Aukštutinė Marna (52) (pranc. La Haute-Marne – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose, Šampanės-Ardėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę, Senos dešinįjį intaką. Administracinis centras – .

Aukštutinė Marna
Haute-Marne

Valstybė

Prancūzija

Administracinis centras

Kantonai

32

Gyventojų

178 084

Plotas

6 211 km²

Tankumas

29 žm./km²

Vikiteka

Aukštutinė MarnaVikiteka

Departamente 3 apskritys, 32 kantonai, 27 municipaliniai susivienijimai ir 432 komunos.

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant po dalį Šampanės, Lotaringijos ir Burgundijos bei Franš-Kontė provincijų.

Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno prieš 300 000 metų. Nuo V a. PK krašte apsigyveno keltai. 58 m. PK, nukariaudamas galus lankėsi Julijus Cezaris. Romos imperijos laikais kraštas įėjo į Liono Galiją. Krikščionybė atsirado apie III a., tačiau IV a. kraštą nusiaubė barbarai.575-751 m. šiaurinė dalis atiteko Šampanei, pietinė – Burgundijai, vėliau įėjo į Karolio Didžiojo imperiją. 1284 m. Šampanės kunigaikštis kraštą kaip kraitį atidavė Prancūzijos karaliui Filipui Gražiajam. Šimtamečio karo metu kraštas buvo patekęs Burgundijos ir Anglijos valdžion, bet Karolis VII jį atsikovojo.

Antrojo pasaulinio karo metais buvo tapęs siena tarp vokiečių okupuotos ir rezervinės zonų. 1944 m. kraštą išvadavo generolo Leklerko daliniai.

Geografija

Aukštutinės Marnos departamentas ribojasi su Marnos, Obo, Kot Doro, Aukštutinės Sonos, ir Vogėzų departamentais.

Departamento pietuose plyti Langrų aukštuma, aukščiausia jos vieta – 513 m Ot diu Seko kalnas. Žemiausias departamento taškas Puelemontjė – 117 m. Departamento teritorijoje apie 500 upių, kurių ilgis daugiau, kaip 2300 km svarbiausios iš jų – Sena, Mezas, ir .

Apie 40 % teritorijos (250 000 ha) dengia miškai. Pagal miškingumą tai 9 departamentas Prancūzijoje. Todėl vienas iš svarbiausių užsiėmimų yra medžioklė. Departamento gėlė – orchidėja, čia išvesta apie 30 jų rūšių.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų	Plotas km²	Kantonų	Savivaldybių
	69 223	2476	11	160
	46 842	2163	10	158
	78 808	1571	11	114

Pagrindiniai miestai

Šomonas (Chaumont) (26 000 gyventojų, 1999 m.)
Sen Dizjeras (Saint-Dizier) (30 000 gyventojų)
(Nogent) (4 000 gyventojų)
Žoinvilis (Joinville ) (4 000 gyventojų)

Klimatas

Klimatas okeaninis, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis svyruoja nuo 810 iki 1070 mm per metus, nuo 150 iki 180 dienų. Sninga 20-30 dienų. Žiemos šaltos ir ilgos, vasaros karštos ir audringos. Vidutinė metinė temperatūra 9-11 laipsnių C.

Ekonomika

Turizmas

Pagrindinis turistų traukos objektas – miškai ir medžioklės.

Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Šarlis Gėnė ir Brunas Sido, Atstovų rūmuose – Lukas Mari Šatelis ir Fransua Kornu-Žentilis. Generalinę tarybą sudaro 32 nariai.

Prefektai

2002 m. – Alain Waquet, 2005 m. – Claude Valleix

Žmonės

(1899–1986) – romanistas, eseistas
(1698–1762) – skulptorius
Denis Didro (1713–1784) – rašytojas, filosofas, enciklopedistas
(1842–1925) – astronomas
(1846–1936) – astronomas
(1767–1804) – apšvietimo dujų išradėjas.
(1606–1673) – Monrealio įkūrėjas

Gyveno Šarlis de Golis (1890–1970)

Nuorodos

Prancūzijos regionai ir departamentai
Prefektūra
Generalinė taryba 2011-07-14 iš Wayback Machine projekto.
Turistinė informacija