Aljė

Šis straipsnis apie departamentą. Apie upę skaitykite straipsnyje Aljė (upė).

Aljė (03) (pranc. L’Allier, oks. Alèir) – Prancūzijos departamentas šalies centre, Overnės-Ronos-Alpių regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę.

Aljė pranc. L’Allier oks. Alèir
Aljė departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Overnė-Rona-Alpės
Administracinis centras
(Apskritys)	3
Kantonai	19
Komunos	317
Įkūrimo data	1789 m. gruodžio 22 d.
Departamento tarybos prezidentas	Claude Riboulet (UDI)
Gyventojų (2016)	339 384 (68)
Plotas	7 340 km²
Tankumas (2016)	46 žm./km²
ISO 3166-2	FR-03
Tinklalapis	allier.fr
Vikiteka	AljėVikiteka

Departamentą sudaro 3 (apskritys), 19 kantonų, 11 municipalinis susivienijimas ir 317 komunų. Plotas – 7340 km². 2016 m. – 339 384 gyventojų, 46 gyv./km².

Istorija

Įsteigtas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymu nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė didžiąją dalį Burbonų provincijos.

1940–1945 m. generalinės tarybos įgaliojimai buvo suspenduoti, o Viši mieste buvo įsikūrusi maršalo Peteno vadovaujama vyriausybė.

Geografija

Departamentą supa , , Sonos ir Luaros, Luaros, Piui de Domo ir Krezo departamentai.

Svarbiausi miestai – (pramonė), (sostinė), Viši (miestas – sodas ir kurortas). Terminių vandenų kurortai taip pat yra Burbonų Ašambo ir Neris le Benas.

Didžioji departamento rytinė ir centrinė dalis padengta burboniškomis giriomis, žymiausias – Tronsė miškas. Beveik visą šiaurinę dalį užima Burbonų giria. Centrinėje dalyje nemažai 300–600 m aukščio kalvų. Aukščiausia vieta – Montonselio kalnas (1287 m).

Svarbiausios upės – Siulis, Bublis, Šeras, Luara, Aljė.

Miškai, kalvos ir upių slėniai formuoja švelnias ir drėgnas klimatines sąlygas. Vyrauja atlantinis klimatas su vakarų vėjais. Kritulių daugiausia birželio ir spalio mėn., mažiausia – sausio – vasario mėn., vidutiniškai 694 mm Montlusone (altitudė – 207 m), 763 mm Mulene (245 m), 778 mm Viši (251 m), 1200 mm Asize (1050 m).

Gyventojų skaičius po Pirmojo pasaulinio karo stabilizavosi, tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje pradėjo mažėti – 1968 m. jų buvo 386 533, 1999 m. – 344 721.

Ekonomika

Vyrauja žemės ūkis, sūrių ir kitų maisto produktų gamyba. Tačiau svarbiausia ekonomikos šaka yra medienos apdirbimo ir baldų pramonė. Be to, gaminamas kaučiukas, mechaninės konstrukcijos, automobiliai, ginklai, tekstilė.

Nemažai dėmesio skiriama neįgaliųjų reabilitacijos, gydymo, turizmo ir sporto infrastruktūrai.

Politika

Departamento Generalinė taryba ir prefektūra yra . Regiono taryboje departamentui atstovauja 14 narių (rinkimai vyko 2005 m. birželio 17 d.). Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Bernaras Baro (nuo 1989 m.) ir Žeraras Derijo (nuo 1998 m.) (išrinkti 1998 m.), Atstovų rūmuose – Pjeras Andrė Perisolis, Pjeras Goldbergas, Yvas Simonas ir Žeraras Šarasas (išrinkti 2002 m.)

Generalinę tarybą sudaro 35 nariai, renkami kas treji metai šešerių metų kadencijai. 18 iš jų atstovauja dešiniesiems, 17 – kairiesiems. Generalinės tarybos pirmininkas .

Išnašos

1. [france3regions-20170925-[info-bouton1] "Claude Riboulet succède à Gérard Dériot à la tête du Conseil départemental de l’Allier"], France 3, 25.09.2017.

Nuorodos

• Aljė prefektūra 2004-12-11 iš Wayback Machine projekto.
• Generalinė taryba 2002-08-02 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmo komitetas