Lozeras pranc La Lozère ok Losera Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose Langedoko Rusijono regione pavadintas pa

Lozeras (pranc. La Lozère, ok. Losera) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – (Mende).

Lozeras
Lozère

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Prancūzija

Administracinis centras

Kantonai

13

Gyventojų

76 422

Plotas

5 166 km²

Tankumas

15 žm./km²

Vikiteka

LozerasVikiteka

Departamente 2 apskritys, 25 kantonai, 20 municipalinių susivienijimų ir 185 komunos. Plotas – 5 167 km².

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Langedoko provincijos Žėvodano vyskupijoje.

Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigražino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.

Geografija

Lozero departamentas ribojasi su Kantalio, Aukštutinės Luaros, Ardešo, Gardo ir Averono departamentais.

45 % Lozero teritorijos, apie 232 300 ha, užima miškai, kurių du trečdaliai – spygliuočiai.

Pagrindinės upės

Tarnas, ištekanti iš Lozero kalno.
Lo, ištekanti iš Guleto kalno.
Aljė, tekanti riba su Ardešo departamentu.
, ištekanti iš Margerido kalnų.

Pagrindiniai miestai

Mandas (Mende) – 11 804 gyventojų (1999 m.)
(Florac) – 1 996 gyv.

Klimatas

Klimatas okeaninis ir viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė temperatūra 13-18°C. Kritulių – 1100–1800 mm, saulėta apie 2090 valandų per metus.

Rekordai:

1985 m. sausio 16 d. buvo -20°,
1987 m. rugpjūčio 16 d. +36,6°,
Didžiausias lietaus kiekis per parą – 96 mm.
Sausiausi metai – 1991 m.
Lietingiausi metai – 1996 m.

Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir miškininkystė. Departamente vienas mažiausių nedarbo lygių – 5 %.

Departamentas vienas mažiausiai apgyvendintų, gyventojų nuolat mažėja:

1881 m. – 150 768
1891 m. – 135 527
1901 m. – 128 866
1931 m. – 101 859
1962 m. – 81 868
1982 m. – 74 294
1999 m. – 73 509

Turizmas

Departamente yra 138 viešbučiai su 2421 kambariu, kuriuose per metus apsigyvena 240 000 turistų, 96 kempingai su 5437 vietomis, kuriuose nakvojama apie 550 000 kartų per metus.

Vienas įdomiausių objektų – Žėvodano vilkų parkas, kuriame laisvėje gyvena daugiau, kaip 100 vilkų iš Sibiro, Mongolijos, Lenkijos, Kanados. Kituose rezervatuose auginami stumbrai, Prževalskio arkliai.

(Bagnols-les-Bains) terminiai vandenys gydo astmas, reumatus, alergijas. Jų 41,5° versmės taip pat mėgiamos ir turistų.

Vienas įspūdingiausių geologinio turizmo objektų – Nimo chaosas (Le Chaos de Nîmes – le-Vieux) Sevenų nacionaliniame parke.

Kalba

Dauguma gyventojų kalba oksitanų kalba, priklausančia Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai ši kalba vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Politika

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žakas Blankas, Atstovų rūmuose – Fransis Sent Ležeras ir Pjeras Morelis. Generalinę tarybą sudaro 25 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
	12.524	1687	7	7	50
	60.985	3479	18	18	135

Nuorodos

Prancūzijos regionai ir departamentai
Prefektūra
Generalinė taryba
Turizmo portalas