Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kazachijos istorija – Kazachų stepės, istorinio regiono, sudarančio dalį , istorija. Iš dalies šis regionas sutampa su dabartine Kazachijos valstybe.

Eurazijos stepės regionas Kazachų stepė

Šalis	Kazachija
Tautos	Įvairios tautos. Šiuo metu vyrauja kazachai

Eurazijos stepės regionai Panonija, Ponto stepė, Kazachijos stepė, Mongolų stepė, Mandžiūrija

Istoriniai regionai

Kazachijos teritorija per visą istoriją nebuvo vieninga. Čia egzistavo bent trys dideli istoriniai regionai, kurie vystėsi autonomiškai ir tik kartais buvo suvienijami į vientisus junginius.

Kazachų aukštumos (Saryarka, kaz. Сарыарқа – „Geltonasis kraštas“) – rytinė dabartinės Kazachijos dalis, apimanti teritorijas nuo Altajaus rytuose, kur ribojasi su Mongolų stepe, pietuose ribojasi su Balchašo ežeru. Kartais šiam regionui priskiriamas ir Syrdarjos upės vidurupis.
Žetisu (Septynupis, Semirečjė) – derlingiausias pietryčių Kazachijos regionas, esantis į pietryčius ir pietus nuo Balchašo ežero. Rytuose jį riboja kalnai, kurie skiria nuo Džungarijos, pietuose – Tianšanis, kuris skiria nuo Tarimo baseino ir Ferganos. Regionas apima ir šiauriausią Kirgizijos pakraštį. Čia teka septynios upės, yra derlingi Ilio ir Ču upių slėniai. Pietiniame regiono pakraštyje koncentruojasi dauguma Kazachijos ir Kirgizijos miestų.
– lygumų teritorijos dabartinio Kazachstano vakaruose, prie Kaspijos ir Aralo jūrų. Jos apima ir Syrdarjos žemupį, taip pat dabartinės Karakalpakijos teritorijas Uzbekistane.

Istorija iki kazachų


Kazachijos istorija
Skitai () > Šiongnu
Kangdžu, Alanai, Eftalitai, Vusuniai,
Vakarų tiurkų kaganatas
Chazarai, ,
Pečenegai, Ogūzai, , Karlukai
Kipčiakai, Karakitajai, Karachanidai
Aukso orda, Čagatajaus ulusas
Nogajų orda, Uzbekų chanatas
Kazachų chanatas
Rusijos imperija
Tarybų Sąjunga:
Kirgizijos ATSR > Kazakijos ATSR > Kazachijos TSR
Kazachija

Skitai ir sakai

Pagrindinis straipsnis – .

Alanai, Kangdžu ir Usuniai (II a. pr. m. e.-V a.)

Pagrindiniai straipsniai – Alanai, Kangdžu ir Usuniai.

Tiurkai (VI–IX a.)

Pagrindinis straipsnis – Tiurkų kaganatas.

VI a. visą dabartinės Kazachijos teritoriją suvienijo Tiurkų kaganatas, o šiam suskilus – Vakarų Tiurkų kaganatas. Po Išbara Kagano (634–639) reformų, Vakarų kaganatas tapo žinomas kaip Onoq, t. y. „Dešimt strėlių“, kurios buvo išdalintos penkiems pagrindiniams genčių vadams. Tai sukėlė valstybės skilinėjimą ir nusilpimą: rytines sritis 657 m. nusiaubė Tangų Kinija, vakarines – bolgarai. Vėliau Ponto stepėje įsitvirtino chazarai.

VII a. II pusėje Kaganatui nustojus egzistuoti, jo paveldėtojai buvo chazarai vakaruose, Kazachijos stepėje ir Žetisu regione. VIII a. viduryje dėl tautų kraustymosi vėl keitėsi Kazachijos teritorijos hegemonai. Tiurgešus pakeitė karlukai, kangarus – , o į vakarines Pakaspijo lygumas migravo ogūzai. Šie gentiniai susivienijimai išsilaikė iki IX a.

Karachanidai, Kipčiakai ir Karakitajai (X–XIII a.)

Pagrindiniai straipsniai – Karachanidai, Kipčiakai ir Karakitajai.

VIII-IX a. pietinį Kazachstaną užėmė arabai, kurie platino Islamą. Ogūzai valdė Vakarų Kazachstaną IX-XI a., o kipčiakai ir kimakai tuo metu valdė Rytų Kazachstaną. Po to kumanai valdė Vakarų Kazachstaną XII a. iki įsiveržiant mongolams.

IX a. karlukai suformavo Karachanidų chanatą, kuris užėmė Transoksianą. Nuo XI a. Karachanidai kovojo tarpusavyje ir su seldžiukais pietuose. Jie atsivertė į Islamą ir XII a. pradžioje tapo Karakitajų, kurie atvyko iš Šiaurės Kinijos, vasalais. XII a. viduryje Chorezmo valstybė atsiskyrė nuo nusilpusių Karakitajų.

Mongolų imperija (XIII–XV a.)

Pagrindiniai straipsniai – Čiagatajaus ulusas ir Aukso orda.

Nogajų ir Uzbekų chanatai (XV–XVI a.)

Pagrindiniai straipsniai – Nogajų orda ir Uzbekų chanatas.

Kazachijos tiurkų gentys pirmą kartą susivienijo į bendrą darinį XV a.

Kazachų chanatas

Pagrindinis straipsnis – Kazachų chanatas.

Iki XX a. tradiciškai egzistavo trys genčių susivienijimai (). Viršutinis (pietryčių Kazachijoje), Vidurinis (centriniame ir šiaurės Kazachijoje) ir Žemutinis (rytų Kazachijoje).

Rusijos imperijoje

Nuo XIX a. pradžios Kazachija prarado savarankiškumą ir atsidūrė Rusijos valdžioje. 1837–1844 m. įvyko Kenesary Kasimovo sukilimas prieš okupantus.

Nuo 1892 m. prasidėjo rusų ir ukrainiečių kolonistų persikėlimas į Kazachiją.

Kazachijos TSR

Pagrindinis straipsnis – Kazachijos TSR.

1920 m. sukurta Kirgizijos Autonominė SSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusų šaltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas „kirgiz-kaizakai“).

1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ASSR Syrdarjos ir Džetysu sritys ir Karakalpakijos autonominė sritis (vėliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta į Kazachijos ASSR, sostinė perkelta į Kizyl Orda, vėliau Almatą.

Nuo 1936 m. Kazachija gavo sąjunginės respublikos statusą (Kazachijos SSR).

1956 m. dalis teritorijų prijungta prie Rusijos (dabartinėje Omsko srityje ir Altajaus krašte) ir Uzbekistano (dabartinės Navoji ir Džizako sritys).

Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas.

1986 m. gruodžio 16 d. Sovietų atleido D. Kunajevą ir į jo vietą paskyrė Genadijų Kolbiną iš Rusijos. Almatoj įvyko ir buvo jėga numalšinta protesto demonstracija, „žuvo tarp 2 ir 20 žmonių, tarp 763 ir 1137 sužeista, tarp 2212 ir 2336 demonstrantų suimta“. Kolbinas ketino atlikti valymą Kazachijos Jaunimo Lygoje prieš demonstrantų remėjus, bet jo veiksmus sustabdė Maskva. Vėliau, 1989 m. rugsėjį, Kolbiną pakeitė kazachas Nursultanas Nazarbajevas.

Kazachija buvo didžiausia Sovietų sąjungos respublika Centrinėje Azijoje. Sovietų sąjungos laikais Kazachija vaidino svarbų vaidmenį pramonėje ir žemės ūkyje. Dideli akmens anglies telkiniai, rasti Kazachijos teritorijoje XX a. žadėjo pakeisti senkančius rezervus europinėje TSSR dalyje. Didelio atstumo tarp Europos pramonės centrų ir akmens anglies telkinių Kazachijoje Sovietų sąjungoje buvo dalinai išspresta bandant industralizuoti Centrinę Aziją. Šios pastangos nepriklausomai Kazachijos respublikai paliko dviprasmišką palikimą: Kazachijoj beveik tiek pat rusų kiek ir kazachų; dominuojantys rusų technokratai reikalingi šalies ekonominei plėtotei, bet neasimiliuojasi; ir gerai išvystyta energetikos pramonė, pagrįsta akmens anglim ir nafta, kurios efektyvumą varžo kitų pramonės šakų stoka.

Nepriklausoma Kazachija

Pagrindinis straipsnis – Kazachija.

1990 m. birželį Sovietų sąjungos centrinė valdžia formaliai paskelbė, kad ji yra aukščiausia valdžia Kazachijoje, skatindamą Kazachiją skelbti nepriklausomybę. Šie pokyčiai skatino įtampą tarp dviejų didžiausių šalies etninių grupių, kurių kiekis tuo metu buvo panašus. Nuo 1990 m. rugpjūčio vidurio kazachai ir rusai rinkosi į demonstracijas prie Kazachijos parlamento, norėdami jį paveikti nepriklausomybės klausimu.

1991 m. gruodžio 16 d. Kazachija paskelbė nepriklausomybę.

Dabar Kazachija – devinta valstybė pasaulyje pagal užimamą plotą. Tačiau Kazachija turi vieną iš mažiausių gyventojų tankumą pasaulyje. O taip yra iš dalies dėl didelių nederlingų teritorijų. Kazachija yra Azijos vidury ir turi pakrantę tik prie Kaspijos jūros. Tai, kad pietuose ir vakaruose yra tokios nestabilios valstybės kaip Afganistanas, Tadžikistanas ir Azerbaidžanas, dar labiau izoliuoja Kazachiją.

Taip pat skaitykite

Šis straipsnis apie istoriją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

• • r

Azijos šalių istorija

• • r

Europos šalių istorijos