Karakalpakija

Karakalpakija arba Karakalpakstanas (uzb. Qoraqalpog'iston; karakalpak. Qaraqalpaqstan), oficialiai – Karakalpakstano Respublika (karakalpak. Qaraqalpaqstan Respublikası, uzb. Qoraqalpog‘iston Respublikasi) – autonominė respublika vakarų Uzbekijoje, prie Aralo jūros, karakalpakų tautos tėvynė. Sostinė – Nukusas (Nökis).

Karakalpakija uzb. Qoraqalpog'iston karakalpak. Qaraqalpaqstan
Valstybė	Uzbekija
Administracinis centras	Nukusas
Rajonų skaičius	14
Gyventojų (2020)	1 898 351
Plotas	166 594 km²
Tankumas (2020)	11 žm./km²

Geografija

Karakalpakija yra sausringoje vakarų Uzbekijoje. Teritorijos rytuose plyti vakarinė Kyzylkumo smėlio dykumos dalis. Joje yra aukščiausia Karakalpakijos vieta – 473 m. Vakarus užima Ustiurto plynaukštės pietrytinė dalis (aukštis iki 292 m). Pietuose yra derlinga Amudarjos deltos oazė.

Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 °C iki -8 °C, liepos atitinkamai 26 °C ir 28 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 100 mm kritulių. Karakalpakijos pietrytiniu pakraščiu teka Amudarja. Seniau visą centrinę dalį užėmė Aralo jūra. Tačiau XX a. pab. ji smarkiai nuseko, susidarė Aralkumo dykuma.

Yra 1971 m. įsteigtas Badai Tugajaus rezervatas (plotas 65 km²).

Administracinis suskirstymas

Respublikos centras − Nukuso miestas.

Karakalpakija suskirstytą į 14 kaimiškųjų rajonų (numeris lentelėje rodo rajono numerį žemėlapyje) ir 2 miestus:

Nr.	Rajonas	Pavadinimas uzbekiškai	Pavadinimas karakalpakiškai	Centras
1	Amudarjos	Amudaryo	A’muda’rya
2	Berunio	Beruniy	Beruniy	Berunis
10	Karauziako	Qorao’zak	Qarao’zek
5	Kegeilio	Kegeyli	Kegeyli
9	Kungrado	Qo’ng’irot	Qon’irat	Kungradas
8	Kalynkulio	Qanliko’l	Qanliko’l
6	Muinako	Mo’ynoq	Moynaq	Muinakas
7	Nukuso	Nukus	No’kis
12	Tachtakupyro	Taxtako’pir	Taxtako’pir
13	Turtkulio	To’rtko’l	To’rtko’l
14	Chodžeilio	Xo’jayli	Xojeli	Chodžeilis
3	Čimbajaus	Chimboy	Shimbay
11	Šumanajaus	Shumanay	Shomanay
4	Elikalos	Elliqala	Ellikqala
	Nukusas	Nukus	No’kis
		Taxiatosh	Taxiyatash

Gyventojai

Beveik visi Karakalpakijos gyventojai susitelkę Amudarjos deltoje. Dykumose praktiškai gyvena tik klajokliai. Dėl Aralo jūros ekologinės katastrofos daug gyvenviečių nunyko.

Tautinė sudėtis:

• uzbekai – 32 %,
• karakalpakai – 31 %,
• kazachai – 27 %,
• turkmėnai,
• rusai.

Miesto gyventojų dalis – 41 %.

Ekonomika

Žvejybiniai laivai, seniau plaukioję Aralo jūroje.

Karakalpakijoje išgaunama nafta, kasama akmens druska, mirabilitas. Vystoma drėkinamoji žemdirbystė (medvilnė, ryžiai, liucernos, daržovės, vaismedžiai). Veisiamos karakulinės avys, galvijai, kupranugariai, arkliai, auginami . Valoma medvilnė, vykdoma maisto, statybinių medžiagų pramonė. Seniau svarbią ūkio dalį sudarė žvejyba, bet nusekus Aralui nebevykdoma. Per Karakalpakiją eina Turkmenabato– geležinkelis.

Istorija

Karakalpakijos teritorija apgyvendinta prieš 6–4 tūkstančius metų. Jau antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėta vystyti . Vėliau čia atsikraustė tiurkų gentys pečenegai ir ogūzai. XI a. jos susimaišė su kipčiakais, o XIII–XV a. su nogajais. XVI a. susidarė karakalpakų tauta (gyveno prie Syrdarjos). Jie buvo pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. 1742 m. karakalpakai tapo pavaldūs Rusijos imperijai. 1811 m. karakalpakų gyvenamą teritoriją užkariavo Chivos chanatas. Dėl to karakalpakai pasitraukė į pietus prie Amudarjos, 1855–1856 m. surengė sukilimą prieš Chivą. 1873 m. karakalpakų žemės buvo padalintos: gyvenę į šiaurę nuo Amudarjos tapo pavaldūs Rusijai, į pietus – liko Chivos chanato sudėtyje.

1917 m. Dešiniakrantė Karakalpakija prijungta prie Turkestano ATSR. Kairiakrantė Karakalpakija pradžioje priklausė , tačiau 1924 m. jos sujungtos į Karakalpakijos autonominę sritį. Jos priklausomybė dažnai kito: 1925–1930 m. priklausė Kazachijos ATSR, 1930–1936 m. – Rusijos TFSR. 1936 m. statusas pakeistas į ATSR ir teritorija prijungta prie Uzbekijos TSR.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio Karakalpakija tapo ekologinės katastrofos zona dėl Aralo jūros nusekimo. Labai padidėjo dirvožemio druskingumas, druskingų dalelių ir nuodingų agrochemikalų kiekis ore ir vandenyje, paspartėjo dykumėjimas. Nuo 1992 m. Karakalpakija yra Uzbekijos autonominė respublika.

Šaltiniai

1. Qoraqalpog'ston / Republic of Uzbekistan, citypopulation.de
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 196
3. Karakalpakija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Uzbekijos administracinis suskirstymas
Andižano vilajetas · Bucharos vilajetas · Džizako vilajetas · Ferganos vilajetas · Chorazmo vilajetas · Namangano vilajetas · Navojo vilajetas · Kaškadarjos vilajetas · Samarkando vilajetas · Syrdarjos vilajetas · Surchandarjos vilajetas · Taškento vilajetas · Karakalpakijos respublika · Taškentas