Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą Apie Kaliningrado universitetą skaitykite straipsnyje Rusijos vals

Šis straipsnis apie senąjį Karaliaučiaus universitetą. Apie Kaliningrado universitetą skaitykite straipsnyje Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.

Karaliaučiaus universitetas

lot. Universitas Albertina
Įkurtas	1544 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Georg Sabinus 1544–1547 m. (pirmasis)
Vieta	Karaliaučius, Prūsija

Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.

Senojo Karaliaučiaus universiteto vietą žymi akmuo

Istorija

1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo tuometinis Karaliaučiaus Albertinos universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.

Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Karaliaučiaus universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 1861–1862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.

Karaliaučiaus universiteto vietoje kraštą okupavus Rusijai 1948–1967 m. veikė Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas, nuo 1967 m. – Valstybinis Kaliningrado universitetas, nuo 2005 m. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.

Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.

Universitetas ir Lietuva

Teologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.

1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra, 1718–1944 m. veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Prie universiteto veikusios Karaliaučiaus spaustuvės spausdino knygas ir lietuvių kalba.

Rektoriai

1709–1715: Heinrichas Lizijus
1749–1753:
1768–1788: Imanuelis Kantas
Liudvikas Rėza
1918–1921: Adalbertas Becenbergeris
1934–1937: Jurgis Gerulis
1940–1944: – paskutinis vokiškojo universiteto rektorius

Profesoriai

(1857-1946), botanika
(1898–1992), filosofija ir sociologija
(1784–1846), astronomija
Adalbertas Becenbergeris (1851–1922) – aktyvus Lietuvių literatūros draugijos, lietuvių kalbos ir senovės tyrėjas, baltistikos pradininkas
Peteris Bolenas (1796–1840), orientalistika
, istorija
Simonas Dachas
(1790–1868)
(1803–1879), fizika
, istorija
Johanas Gotlybas Fichtė (1762–1814), filosofija
Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) (1888–1945), teologija,
(1749–1829), zoologija, botanika, mineralogija, fizika, chemija
(1644–1687), istorija
(1895–1933), valstybės teisė
(1776–1841), pedagogika
Davidas Hilbertas (1862–1943), matematika
, istorija
(1804–1851), matematika
Imanuelis Kantas (1724–1804), filosofija
(1824–1887), fizika
Jonas Kirtoforas
, (1889–1974), zoologija
(1753–1807) filosofija, ekonomika
Fridrichas Kuršaitis (Friedrich Kurschat) (1806–1884), lituanistika, 1836–1844 m. studijavo universitete, nuo 1865 m. universiteto profesorius. Sudarė didžiausią XIX amžiaus vokiečių-lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodyną, bei lietuvių kalbos gramatiką.
Abraomas Kulvietis (Culvensis) (1510–1545)
(1721–1740), teologijos profesorius, rūpinosi Šv. Rašto ir kitų religinių knygų vertimu į lietuvių kalbą, bei jų išleidimu.
, filologija
(1802–1878), filologija
, filologija
Konradas Lorencas (1903–1989), etologija, Nobelio premija
(1544–1601), astronomija
Hermanas Minkovskis – studijavo, o vėliau dėstė universitete.
, teisė
Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (1811–1881), baltistika
, fizika
Stanislovas Rapolionis (Rapagelanus) (1485–1545), teologijos katedros vedėjas. Vedė disputus, aiškino Bibliją, dėstė hebrajų kalbą.
Liudvikas Rėza (1776–1860),
(1808–1875), matematika
(1891–1976), istorija
(1508–1560)
(1682–1753)
(1832–1891), botanika
(1799–1868), istorija
, baltistika
(1810–1899), teisė
, istorija
(1827–1871), medicina

Kunigai

Jonas Tartyla – Šv. Mikalojaus (1531–1536) Šteindamo bažnyčios klebonas. Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.
Baltramiejus Vilentas – Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.

Studentai

Martynas Mažvydas – į tuometinį Kionigsbergą (Karaliaučių) atvyko 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu. 1547 m. studijuodamas parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei“. 1548 m. bakalauro laipsniu baigė Kionisbergo (Karaliaučiaus) Albertinos universitetą. 1549 m. paskirtas kunigu į Ragainę.
Kazimieras Alminas
Bernardas Andersonas
Mikelis Ašmys
Jonas Berendas
Jonas Berentas
Georgas Beselmanas
Ernstas Bironas
Stanislovas Biržiškis
Juzefas Vladislavas Bychovecas
Zacharijas Blotnas (jaunesnysis)
Zacharijas Blotnas (vyresnysis)
Friedrich Börschmann
Jonas Bretkūnas
Jokūbas Brodovskis
Vilius Bruožis
Benjaminas Budnas
Česlovas Chmielevskis
Karolis Eduardas Cigleris
Kristupas Cintijus
Rudolfas Andrius Cipelis
Samuelis Teodoras Cipelis
Samuelis Dambrovskis
Ernestas Dicelijus
Kristijonas Donelaitis
Erichas fon Drigalskis
Viktoras Falkenhanas
Vilius Gaigalaitis
Viktoras Gailius
Eduardas Gizevijus
Jonas Yčas
Hainsas Janertas
Johanas Gotlybas Kroicfeldas
Pranas Kulikauskas
Aleksandras Kuršaitis
Stanislovas Marcijanas Musa
Pilypas Ruigys
Kristupas Sapūnas
Jonas Smilgevičius
Heinrikas Teodoras fon Šionas
Juozas Tonkūnas
Jurgis Zablockis
Dovas Zaunius
Hermanas Zudermanas

Literatūra

Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai, Vilnius, LLTI, 2004 m.
Kasimir Lawrynowicz: Albertina. Zur Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen Berlin: Duncker & Humblot 1999
Die Albertus-Universität zu Königsberg. Höhepunkte und Bedeutung. Vorträge aus Anlass der 450. Wiederkehr ihrer Gründung. Hrg. von Hans Rothe und Silke Spieler. Bonn: Kulturstiftung der Deutschen Vertriebenen 1996
Sabine Bamberger-Stemmann (Bearb.): Königsberg und seine Universität. Eine Stätte ostmitteleuropäischen Geisteslebens. Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte. Neue Folge III (1994), H. 2: 1994. S. 281–694. ISSN 0029-1595
Walter Hubatsch: Die Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen in der Deutschen Geistesgeschichte 1544–1944. In: Dt. Universitäten und Hochschulen im Osten, Köln/ Opladen 1964, S. 9 ff.
Götz von Selle: Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen. Königsberg: Kanter-Verlag 1944 (2. Aufl. Würzburg 1956)
Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg/Preußen. Berlin/Freiburg/Frankfurt: 1951 ff bis 1994
Die Albertus-Universität zu Königsberg und ihre Professoren. Aus Anlass der Gründung der Albertus-Universität vor 450 Jahren Hg Dietrich Rauschning & Donata v. Nerée. Duncker und Humblot, Berlin 1995 (Reihe: Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg 1994, 29; letzter Band der Reihe überhaupt)
Die Matrikel und die Promotionsverzeichnisse der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen 1544–1829. 3 Bde, Leipzig 1910–1917 (Nachdruck: Nendeln/Liechtenstein 1976)
August Witt: Die dritte Jubelfeier der Albertus-Universität zu Königsberg. Königsberg 1844
450 Jahre Universität Königsberg. Beiträge zur Wissenschaftsgeschichte des Preußenlandes. Mit Beiträgen von Hartmut Boockman [u. a.]. Herausgegeben von Bernhart Jähnig. Marburg 2001.

Nuorodos

Vikiteka: Karaliaučiaus universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali Rusijos valstybinio Imanuelio Kanto universiteto svetainė 2019-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.