Orientalistika

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Orientalistika (oriente - rytai) – tarpdisciplininės vakariečių Artimųjų, Indijos, Tolimųjų Rytų ir kitų Rytų (Azijos žemyno pietinės dalies ir jai kultūriškai artimos Šiaurės Afrikos) kultūrų, visuomenių, kalbų studijos.

Dabar šis terminas kritikuojamas dėl savo eurocentristiško skambesio. Vis dažniau linkstama jį pakeisti tiesiog . Tačiau tarp šių terminų esama šiokio tokio neatitikimo. Dažniausiai terminas Azijos studijos naudojamas turint omenyje dabartines Azijos kultūras, valstybes ir visuomenes, tuo tarpu orientalistika - tradicines kultūras, istoriją. Dėl tos priežasties į Azijos studijas neįtraukiamos tokios istorinės disciplinos, kaip , , , egiptologija, kurios paprastai įtraukiamos į orientalistikos sampratą.

Istorija

Orientalistikos kaip mokslinės disciplinos pradžia galėtų būti laikoma švietėjų (pvz., Voltaire (Voltero)) susidomėjimas Rytų kultūromis, bei Napoleono .

Kryptys

Įsibėgėjus Rytų kultūrų tyrinėjimams, išryškėjus jų tarpusavio skirtumams atsirado poreikis siauresnėms specializacijoms.

• - tyrinėja islamo šalis. Dažnai skirstoma į atskiras disciplinas: , ,
• Pietų Azijos studijos arba indologija - tyrinėja Indijos subkontinento (Pietų Azijos) tautas bei kultūras.
• Tibetologija - tyrinėja Tibeto kultūrą, kalbą.
• - tyrinėja Rytų Azijos šalis. Čia dažniausiai įtraukiamos japonologija, sinologija, , ir t. t.

Taip pat skaitykite

• Orientalistika Lietuvoje