Husitų karai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Husitų karai
Data 1419 m. liepos 30 d. – 1434 m. gegužės 30 d. Vieta Vidurio Europa Rezultatas Husitų nugalėjimas, Zigmantas Liuksemburgietis tampa Bohemijos karaliumi Priežastis Jan Hus sudeginimas 1415 m.
Konflikto šalys
Husitai	Popiežius Šventoji Romos imperija Vengrijos karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
Janas Žižka Prokopas Didysis	Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis

Husitų karai arba Bohemijos karai – kovos prieš Jano Huso pasekėjus. Karai vyko Bohemijoje nuo 1420 m. iki 1434 m. Dažnai minima, kad tai buvo pirmieji mūšiai Europoje, kuriuose buvo panaudoti šaunamieji nešiojami ginklai. Husitų armijos pagrindą sudarė pėstininkai, todėl ginantis nuo sunkiai ginkluotos kavalerijos reikėjo naujų, tobulesnių ginklų.

Husitų žudynės

Karas panašus į revoliuciją prasidėjo, kai Praha pasiekė žinia apie Jano Huso egzekuciją pagal Konstanco susirinkimo nutarimą (1415 m. liepos 6 d.). Bohemijos ir Moravijos didžiūnai pasiuntė protesto notą protestatio Bohemorum, pasmerkė Huso egzekuciją. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmundo Liuksemburgiečio grasinimai susidoroti su Huso pasekėjais greitai įplieskė žmones sukilti. Kilo neramumai įvairiose Bohemijos dalyse. Zigmanto Liuksemburgiečio įtakojamas brolis, Bohemijos karalius stengėsi numalšinti neramumus, tačiau mirė nuo apopleksijos priepuolio 1419 m. rugpjūčio 16 d.

Po karaliaus mirties prasidėjo neramumai tiek Prahoje, tiek beveik visoje Bohemijoje. Husitų centru tapo Taboro miestas. Pagal šio miesto pavadinimą buvo vadinami radikaliausi husitai, kurie pripažino tik du sakramentus – Krikšto ir Švenčiausiąjį Sakramentą – o daugumą katalikų ceremonijų atmetė.

Vagenburgo taktika

Priklausomai nuo gamtinių sąlygų, husitai naudojo vežimus, statant laikinus gynybinius įtvirtinimus. vežimai buvo išdėstomi taip, kad suformuotų apskritimą ar stačiakampį. Kartai formacija buvo apkasama apsauginiu grioviu. Kiekviename vežime buvo 18–21 kareivių: 4–8 lankininkai, 2 muškietininkai, 6–8 kareiviai ginkluoti pikomis ir, arba spragilais, 2 skydininkai ir 2 vežikai.

Husitai naudojo tokią mūšio taktiką: pirmoje mūšio dalyje, pasislėpę už įtvirtinimų gynėsi, vėliau puldavo į kontrataką. Pirmoje stadijoje husitų artilerija apšaudydavo sunkiai ginkluotą priešo kavaleriją, kuri neturėdama pasirinkimo ir neišvengiant didelių nuostolių būdavo priversta pulti įtvirtinimus. Tada husitai galėjo apšaudyti artėjančią kavaleriją iš muškietų ir lankų, taikydami į žirgus. Tuo būdu, kavalerija netekdavo mobilumo ir sunkiai šarvuoti raiteliai tapdavo lengvai pažeidžiami. Tada husitai puldavo jau pakrikusius priešo dalinius.

Pirmas kryžiaus žygis prieš husitus

1420 m. kovo 17 d. Romos popiežius Martynas V išleido bulę, skelbiančią kryžiaus žygį prieš husitus ir kitus eretikus Bohemijoje. Birželio 30 d. prasidėjo Prahos apgultis. Husitai paskelbė pareiškimą, kuris buvo pavadintas „Keturi Prahos straipsniai“. Sigizmundas Liuksemburgietis atmetė pareiškimą ir pradėjo puolimą tačiau buvo nugalėtas ir netrukus visa Bohemija atsidūrė husitų rankose.

Antras kryžiaus žygis prieš husitus

Antras kryžiaus žygis prasidėjo, kai 1421 m. rugpjūtį didelė vokiečių armija įžengė į Bohemiją ir pradėjo Žateco apgultį. Po nesėkmingo puolimo vokiečiai atsitraukė. Zigmantas su savo kariuomene prisijungė tik 1421 m. pabaigoje, ir trumpam užėmė Kutna Horos miestą. Vėliau buvo sumuštas mūšyje ties Havličkūv Brodu 1422 m. sausio 6 d.

Pilietinis karas

Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai,
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė ()
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
, , Trečioji,
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

Kurį laiką Bohemijoje nebuvo užsienio invazijos pajėgų, tačiau vidiniai nesutarimai draskė šalį. Janas Želiskis 1422 m. kovo 9 d. areštavo ir nukirsdino Prahos miesto tarybą. Trumpas atokvėpis Bohemijoje įvyko, kai Žygimantas Kaributaitis (Jogailos sūnėnas) trumpam tapo Bohemijos valdytoju. Jis buvo pasiųstas Vytauto Didžiojo, kuriam buvo pasiūlyta tapti Bohemijos karaliumi. Žygimantas Kaributaitis valdė labai trumpai ir 1423 m. buvo Jogailos atšauktas (Jogaila susitarė su Zigmantu Liuksemburgiečiu). Po išvykimo kilo pilietinis karas.

Vikiteka: Husitų karai – vaizdinė ir garsinė medžiaga