Didžioji Moravija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Didžioji Moravija – imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.

lot. Moravia Magna Didžioji Moravija
nebėra
← 833 – 902 →
Location of Didžioji Moravija Moravija valdant Svatoplukui I (871-894 m.
Sostinė	Nenurodyta
Kalbos	slavų
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įsteigimas	833 m., 833
- Nusiaubia madjarai	902 m.

Didžioji Moravija buvo įkurta, kai jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius (871–894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.

Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.

Valdovai

Čekijos istorija
Germanija (bojai)
Markomanai,
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė ()
Bohemijos karalystė, Moravija
Husitų karai
Liuksemburgai > Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija:
, , Trečioji,
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

Didžiosios Moravijos sudėtinės dalys

• 830–846
• 846–869
• 871–894
• 894–?906

Vikiteka: Didžioji Moravija – vaizdinė ir garsinė medžiaga