Džuangai

Džuangai
Gyventojų skaičius	18 milijonų
Populiacija šalyse	Kinija:   16 178 811 Vietnamas
Kalba (-os)	džuangų ir kinų kalba
Religijos	Animizmas, budizmas, daosizmas, krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės	, tajai ir (Vietnamas)

Džuangai (džuangų kalba: Bouчcueŋь/Bouxcuengh, kinų kalba: 壮族, pinyin Zhuàng Zú) – antra pagal dydį etninė grupė Kinijoje, turinti ilgą istoriją ir didingą kultūrą. Beveik 90 % džuangų gyvena Guangsi-Džuangų autonominiame regione, pietinėje Kinijos dalyje. Kiti gyvena Junanio, Guandono, Guidžou ir Hunano regionuose.

Istorija

Auksinis antspaudas

Čiabuvių tautų Guangxi. Archeologiniai kasinėjimai rodo, jog džuangų protėviai Hongshui ežero pakrantėse apsigyveno jau neolito laikotarpiu. Jau tuo metu jų pagrindiniai verslai buvo žemdirbystė, gyvulininkystė, medžioklė ir žvejyba, o pagrindiniai įrankiai pagaminti iš akmens. Maždaug prieš 3000 metų pradėjo naudoti bronzą ir kitus metalus.

Pavadinimą „džuangai“ sugalvojo džuangų protėviai. Oficialiai šis pavadinimas paminėtas Song dinastijos laikais, maždaug prieš 1000 metų. Be šio pavadinimo džuangai save vadina dar dešimčia vardų.

Džuangų istorija nebuvo fiksuota iki 221 m. pr. m. e., kai Kiniją valdė Džou dinastija.

Čin dinastijos laikotarpiu haniai nukariavo rytinę Guangsi teritorijos dalį, tai įvyko 214 m. pr. m. e. Činų dinastijai suirus, aplink Kantoną buvo sukurta nepriklausoma valstybė, žinoma (南越) pavadinimu, dar vadinama Pietinė Yue arba Vietnamu. Džuangai šią valstybę rėmė iki jos žlugimo 111 m. pr. m. e.

Han dinastija džuangų kultūrą laikė nenašia ir neproduktyvia. Todėl jie menkino džuangų vietinį autoritetą ir didino savąjį. 42 m. po vykusių sukilimų generolas modernizavo vietinę džuangų valdžios sistemą.

Jao imigrantų iš Hunano antplūdis Guangsi regioną pavertė nestabiliu. Kadangi jao nenorėjo asimiliuotis ir priešinosi ten egzistavusioms Han dinastijos taisyklėms. Dėl šios priežasties džuangai patyrė daug įvairių represijų.

1052 m. džuangų lyderis vadovavo sukilimui ir įkūrė pietvakariuose įkūrė nepriklausomą džuangų karalystę. Tačiau labai greitai sukilimas buvo numalšintas ir Song dinastijos priespauda tapo dar brutualesnė.

Song dinastiją pakeitusi Juan dinastija ilgai svarstė, ką toliau daryti su džuangų gyvenama teritorija. Buvo nuspręsta Guangsi regioną paversti pilnaverte Kinijos provincija ir įlieti į visuomeninį gyvenimą. Tačiau džuangai ir toliau nepripažino Kinijos valdžios.

Džuangai kentė ne tik nuo centrinės Kinijos valdžios, taip pat vyko nesutarimai su jao tautos atstovais. Ming dinastijos valdymo periodu džuangams buvo suteikta teisė ir duota armija atakuoti jao teritoriją. Kai Jao buvo sutriuškinti Ming dinastijos duota armija buvo nukreipta prieš pačius džuangus, buvo išžudyti džuangų vadai. Džuangų bendruomenė ir toliau liko pavergta.

Čing dinastijos viešpatavimui pasibaigus, džuangai pradėjo siekti Guangsi regiono autonomijos. Vyko nuožmi kova, 1929 m. Čiang Kai-ši nuslopino vykstančius sukilimus. Tačiau jam nepavyko visiškai kontroliuoti šio regiono. Antrojo pasaulinio karo metu Guangsi buvo pagrindinis Japonijos taikinys, kai jie 1939 m. įsiveržė į pakrantę. Tačiau jie buvo priversti atsitraukti.

Kalba

Pagrindinis straipsnis: Džuangų kalba

Džuangai kalba savo tenykšte džuangų kalba, kurios rašmenys buvo džuangų , kurios buvo sukurtos kinų rašto pagrindu ir paplito Guangsi regione. Senovės džuangų logogramos paplito Song dinastijos laikais, tačiau taip ir netapo populiariomis, todėl kinų raštas buvo naudojamas iki 1955 metų, o 1957 metais buvo sukurta nauja rašto sistema, paremta lotyniška abėcėle.

Džuangų kalba priklauso tajų kalbų grupei. Dauguma kalbančiųjų šia kalba gyvena Guangsi džuangų autonominiame regione. Džuangų kalba yra oficiali šio regiono kalba.

Kultūra

Guangsi Džuangai

Džuangų senovės kultūra yra ne tik turtinga ir spalvinga, bet ir išsiskirianti savo tenykštėmis charakteristikomis. Pavyzdžiui, 2000 metų senumo džuangų freskos buvo rastos penkiasdešimtyje vietų, ant upės skardžio. Geriausiai žinoma Huashan freska, kurios plotis siekia 40 metrų, o ilgis – 100 metrų. Joje vaizduojamos net 1300 figūros, kurios atspindi džuangų protėvius.

Pietinės ir pietvakarinės Kinijos etninių grupių pagrindinis reliktas yra bronzinis būgnas. Vieninteliame Guangsi regione buvo rasta daugiau nei 500 tokių būgnų, kurie skyrėsi savo dydžiu ir dizainu. Didžiausio iš jų diametras siekia 1 metrą, o sunkiausias sveria 0,5 tonos. Būgnų viršus ir apačia dekoruoti ornamentais, kurie atspindi džuangų tikėjimą. Aiškinimai dėl kokių priežasčių buvo naudojami šie instrumentai skiriasi. Vieni teigia, kad būgnai buvo naudojami karinei muzikai, kiti mano, kad tai folklorinis instrumentas, dar egzistuoja nuomonė, jog būgnai buvo naudojami religiniams ritualams arba simbolizavo galią ir turtą.

Džuangai taip pat garsūs savo brokatiniais audiniais, kurie pasižymi kruopščiu rankų darbu. Jie buvo pradėti gaminti Tang dinastijos laikotarpiu. Brokatiniai audiniai vertinami dėl savo spalvos, blizgesio, ilgaamžiškumo ir plataus pritaikomumo.

Ne mažiau garsios ir džuangų dainos. Improvizuotos melodijos ir dainų žodžiai, pilni metaforų, suteikia išskirtinumo džuangų muzikai. Senovėje kiekviena džuangų bendruomenė rengė dainų šventes. Džuangų šokiai pasižymi tvirtais ir mikliais judesiais, linksmais ir humoristiniais gestais bei gyvenimiškomis emocijomis. Jie ne tik vaizduoja džuangų gyvenimą ir darbus, bet ir atskleidžia jų nesudėtingą, tačiau nepalenkiamą prigimtį.

Džuangų folklorinę literatūrą, muziką, šokius ir kitas meno rūšis apjungia džuangų opera, kurios pradžia siejama su Tang dinastija ir religiniais ritualais. Tai dar vienas išskirtinis džuangų kultūros bruožas.

Religija

Zhuang žmonių gyvenimo sritis - Babao Miestas, Guangnan apskritis, Yunnan

Jau nuo senovės laikų džuangų tarpe nebuvo vienos dominuojančios religijos, įvairios religijos susimaišiusios su senovės džuangų bruožais turi savitų bruožų. Išlikęs animizmas, garbina totemus ir savo protėvius. Džuangų tikėjime taip pat svarbią vietą užima negyvos gamtos garbinimas – žemės, saulės, vandens, aukštų kalnų, gigantiškų medžių. Visa tai susimaišę su tokiomis religijomis kaip budizmas, daosizmas, krikščionybė ir islamas.

Mityba

Pagrindiniai džuangų mitybos produktai yra tropiniai ir subtropiniai pasėliai, tokie kaip javai ir ryžiai, pastarieji valgomi lipnūs. Valgoma visų rūšių mėsa, įskaitant jautieną, avieną, vištieną ir kiaulieną. Plačiai vartojamos įvairios daržovės, labiausiai džuangų mėgstamos virtos ir sūdytos.

Džuangai pasižymi labai dideliu svetingumu, jiems svečias – tai didžiulė garbė. Svečiams ši Kinijos tauta demonstruoja unikalų vyno gėrimo būdą. Šis gėrimas geriamas šaukšteliu iš kiekvienos taurės. Valgyti džuangai nepradeda tol, kol maisto neparagauja vyriausieji, taip demonstruojama pagarba senoliams.

Tradiciniai rūbai

Tradicinė apranga

Dabartiniai džuangų vilkimi drabužiai panašūs į hanių dėvimus. Tradiciniai rūbai nėra išnykę ir vilkimi ypatingomis progomis. Džuangų vilkimi rūbai skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamo regiono. Moterys, gyvenančios šiaurės vakarinėje Guangsi dalyje, dėvi išsiuvinėtus su apykaklėmis švarkus kartu su palaidomis kelnėmis arba klostuotais sijonais ir apsijuosia išsiuvinėtais diržais. Džuangų moterys iš pietvakarinės Guangsi dalies renkasi juodus susagstomus švarkus su apykaklėmis, apsmukusias juodas kelnes ir juodas keturkampes skareles. Daugelis iš jų dekoruoja savo drabužius sidabriniais ornamentais. Junanio regione gyvenančios džuangu moterys vilki švarkus su daugybe sagų. Švarkų kraštai užlenkiami taip, kad būtų suformuota lotoso lapo forma ir išsiuvinėjami spalvingais gėlių motyvais. Vyrai galvas apsigaubia žaliomis arba mėlynomis audiniais.

Tradicinė architektūra

Džuangų kaimas Guangsi

Dauguma džuangų gyvena vieno aukšto nameliuose taip pat kaip ir haniai. Tačiau kiti yra išlaikę tradicinio būsto ypatumus ir gyvena dviejų aukštų namuose, kurių antrasis aukštas yra gyvenamosios patalpos, o antrasis – arklidės, tvartas arba sandėlis. Džuangai mano, kad senasis statybos stilius labiau tinka kalnuotai vietovei ir drėgnam klimatui.

Dabartinė situacija

Beveik 90 % džuangų gyvena Guangsi-Džuangų autonominiame regione, kiti išsisklaidę ir gyvena su kitomis etninėmis grupėmis tokiomis kaip haniai, jao, miao, dongai, mulao, maonanai, šujai.

Susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai, prasidėjo žemės reforma. 1952 m. buvo realizuota džuangų autonomija Guangsi-Džuangų autonominiame regione. Nors šis regione vyrauja žemės ūkis, tačiau jame ilgą laiką vyravo badas. Nuo 1983 m. žemės ūkio lygis pakilo, buvo modernizuota technika, švietimo sistema, patobulinta medicinos sistema.

Šaltiniai

1. Dženg Chaosiong: Džuangai civilizacija istorija, 2005 m. 1-23 psl.
2. : Džuangai bendra istorija, 1988 m. 3-17 psl.

Nuorodos

• Džuangų mažuma
• Kinijos tautinės grupės
• Džuangų mažuma