Phoenix dactyliferaDatulinis finikas Phoenix dactylifera EgipteMokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius M

Phoenix dactylifera

Datulinis finikas (Phoenix dactylifera) Egipte

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Lelijainiai ( Liliopsida)
Eilė:	Arekiečiai ( Arecales)
Šeima:	Arekiniai ( Arecaceae)
Triba:	Phoeniceae ( Phoeniceae)
Gentis:	Finikas ( Phoenix)
Rūšis:	Datulinis finikas ( Phoenix dactylifera)

Datulinis finikas arba datulinė palmė (Phoenix dactylifera) – finikų (Phoenix) genties palmių (Arecaceae) rūšis. Auga Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumų oazėse, taip pat yra natūralizuotas kitose pasaulio šalyse.

Augalo aprašymas

Užauga 15-25 m aukščio (gali siekti ir 30 m), neretai išauga su keliais kamienais. Lapai plunksniški, 3-5 m ilgio, sudaryti iš maždaug 150 lapelių. Šių lapelių ilgis 30 cm, plotis 2 cm. Visos lajos skersmuo gali siekti 6-10 m.

Tai yra dvinamiai augalai, egzistuoja vyriški ir moteriški medžiai. Natūraliai apdulkinami vėju, tačiau natūralus apdulkinimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu kartu auga vienodas kieks vyriškų ir moteriškų augalų. Apdulkinant vienas vyriškas augalas (kuris neveda vaisių) gali apdulkinti ik 100 moteriškų augalų. Vaisius – datulė. Tai 3-7 cm ilgio ovalus kaulavaisis, susiformuojantis didelėse kekėse.

Palmės pradeda derėti 4-8 metų amžiaus, o gausius derlius pradeda duoti tik 7-10 metų. Iš vienos brandžios palmės priskinama 70–140 kg datulių per metus. Lėtai augantis augalas gali sulaukti ir 100 metų amžiaus.

Yra priskaičiuojami šimtai datulių , iš kurių yra keliolika pagrindinių, auginamų komerciškai. Jie skirstomi į tris grupes: minkštieji (Barhee, Halawy, Khadrawy, Medjool), pusiau sausi (Dayri, Deglet Nour, Zahdi) ir sausieji (Thoory).

Auginimo istorija

Fosilijų tyrimai parodo, kad šis augalas egzistavo prieš 50 mln. metų. Augalas prijaukintas labai seniai, nors dėl tikslios vietos nėra sutariama. Viena hipotezė jį sieja su Derlinguoju pusmėnuliu. Tačiau seniausi prijaukinto datulinio finiko pavyzdžiai (VIII tūkst. pr. m. e.) randami Mergarhoje (dab. Pakistanas) ir Rytų Arabijoje (VI tūkst. pr. m. e.).

Istoriniais laikais jis buvo auginamas Mesopotamijoje, Senovės Egipte ir Indo slėnyje. Augalas introdukuotas nederingose dykumų oazėse, kur tapo viena svarbausių kultūrų. Vėliau datulės išplito ir į Pietų Europą, o ispanų kolonizacijos laikais – į Meksiką ir Kaliforniją.

Su datuline palme susijusi kultūra

Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos
Nematerialusis pasaulio paveldas

Datulinės palmės vaisiai Egipte
Vieta	2019: Bahreinas, Egiptas, Irakas, Jordanija, Kuveitas, Mauritanija, Marokas, Omanas, Palestina, Saudo Arabija, Sudanas, Tunisas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas 2022: Kataras
Regionas**	ARB
Įrašas	2019-2022
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	Datulinis finikasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Datulinis finikas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje turi didelę svarbą tūkstantmečius. Datulių vaisiai yra vienas svarbiausių regiono maisto produktų. Tai – vienas svarbiausių kultūrinų augalų Artimuosiuose rytuose, giliai įsišaknijęs vietos kultūroje, apie kurį kuriama poezija, dainos, vyksta šventės ir ritualai. Datulės simbolis aptinkamas Biblijoje, Korane, kituose šventuosiuose raštuose. Dėl savo svarbos ir tradicinių metodų 2019 m. su datuline palme susiję žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos buvo įrašytos į Nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą. Po papildymo 2022 m. šį elementą turi 15 valstybių.

Paprastai datulės auginamos dykumingose vietose, ir egzistuoja daug senovinių technologijų, susijusių su vadens aprūpinimu, tręšimu. Jos padėjo sukurti oazes dykumoje, o kartu simbiozę tarp žmogaus ir medžio.

Datulės vaisiai, gausūs gliukozės ir fruktozės, tūkstantmečius yra svarbus energijos šaltinis Artimuosiuose Rytuose. Jos gali būti valgomos vienos, įdarytos riešutais, iš jų gaminami saldumynai (pvz. ), (arab. دِبس = dibs), pasta ajwa, datulių cukrus, actas ir alkoholiniai gėrimai.

Tačiau naudojami ne tik datulų vaisiai. Maistui vartojami jauni lapeliai, žiedi ir pumpurai, tinkami salotoms. Iš datulės sėklų gaminamas pašaras gyvuliams, o iš sėklų išspaustas aliejus naudojamas kosmetikoje ir kaip muilas. Deginant sėklas gaunama medžio anglis. Iš medžio sulos gaminamas palmių sirupas, naudojamas maisto gamyboje.

Datulinio finiko lapai naudojami pastatų stogams dengti, vėduoklėms, krepšiams, demblių gamyboje. Kieti lapkočiai panaudojami kaip lazdos ar kartys. Iš lapų pluošto vejamos virvės. Vaisiakoččių kuokštai naudojami kaip šluotos. Mediena naudojama kurui, valčių gamybai, pastatų statybai.

Susiję tradicijos

Kitos į pasaulio paveldą įtrauktos žemdirbystės tradicijos pasaulyje:

Tradicinis alyvmedžių auginimas ( Turkija)
Argano auginimas ( Marokas)
Vynuogių auginimas Pantelerijos saloje ( Italija)
Trumų ieškojimas kasimas ( Italija)
( Venesuela)

Išnašos

Hodel, D.R.; Johnson, D.V. (2007). Imported and American Varieties of Dates (Phoenix Dactylifera) in the United States. University of California Agriculture and Natural Resources (UCANR). p. 13. .
„Medjool: A Date to Remember“. NPR. 17 October 2007.
Krueger, Robert R. „Date Palm Genetic Resource Conservation, Breeding, Genetics, And Genomics In California“ (PDF). The Conference Exchange. Archived (PDF) from the original on 8 April 2023. Retrieved 26 March 2018.
Kenoyer, Jonathan Mark; Heuston, Kimberley Burton (2005). The Ancient South Asian World. The World in Ancient Times. Oxford University Press. .
Tengberg, M. (November 2012). „Beginnings and early history of date palm garden cultivation in the Middle East“. Journal of Arid Environments. 86: 139–147.
Date palm, knowledge, skills, traditions and practices
Miller, CJ; Dunn, EV; Hashim, IB (2002). „Glycemic index of 3 varieties of dates“. Saudi Medical Journal. 23 (5): 536–8. PMID 12070575.
Kiran, S (2014). „Floral Stalk on Date Palm: A New Discovery“. International Journal of Agricultural Research, Innovation and Technology. 4 (2): 53–54.

[1] Hodel, D.R.; Johnson, D.V. (2007). Imported and American Varieties of Dates (Phoenix Dactylifera) in the United States. University of California Agriculture and Natural Resources (UCANR). p. 13. .

[2] „Medjool: A Date to Remember“. NPR. 17 October 2007.

[3] Krueger, Robert R. „Date Palm Genetic Resource Conservation, Breeding, Genetics, And Genomics In California“ (PDF). The Conference Exchange. Archived (PDF) from the original on 8 April 2023. Retrieved 26 March 2018.

[4] Kenoyer, Jonathan Mark; Heuston, Kimberley Burton (2005). The Ancient South Asian World. The World in Ancient Times. Oxford University Press. .

[5] Tengberg, M. (November 2012). „Beginnings and early history of date palm garden cultivation in the Middle East“. Journal of Arid Environments. 86: 139–147.

[6] Date palm, knowledge, skills, traditions and practices

[7] Miller, CJ; Dunn, EV; Hashim, IB (2002). „Glycemic index of 3 varieties of dates“. Saudi Medical Journal. 23 (5): 536–8. PMID 12070575.

[8] Kiran, S (2014). „Floral Stalk on Date Palm: A New Discovery“. International Journal of Agricultural Research, Innovation and Technology. 4 (2): 53–54.