Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vėduoklė – daiktas, skirtas rankos judesio pagalba atsivėsinti, sukelti gaivesnio oro srautą. Vėduoklę sudaro keletas apačioje sujungtų tvirtos medžiagos (medžio, plastmasės, kaulo ir kt.) juostelių, pagaliukų, prie kurių viršutinės dalies pritvirtinta minkšto audinio juosta arba . Dauguma vėduoklių yra susilankstančios ir patogios nešiotis drauge. Nuolatinis vėduoklės judinimas kūno (paprastai veido) link sukelia vėsesnį oro srautą ir skatina greitesnį prakaito lašų garavimą.

Vėduoklės kilusios iš Tolimųjų Rytų. Kinijoje rastos II a. pr. m. e. bambukinės vėduoklės. Pirmosios vėduoklės buvo nelankstomos. Sulankstomas vėduokles VI–VIII a. sukūrė japonai. Vėliau korėjiečių pagalba tokios vėduoklės pateko į Kiniją ir ten greit išpopuliarėjo. Tolimųjų Rytų šalyse, ypač Japonijoje, vėduoklės nuo seno yra svarbi kultūros dalis. Susiformavusios vėduoklių dekoravimo, jų panaudojimo tradicijos. Ten taip pat buvo išvystytos ir .

Senovės Graikijoje vėduoklės taip pat buvo naudojamos, bet viduramžiais jų naudojimo tradicija išnyko. Vėliau Kryžiaus žygių metu kryžininkų atvežtos į Europą, bet plačiai paplito XVII–XVIII a. europiečiams įsiskverbus į Tolimųjų Rytų šalis. Vėduoklės buvo svarbus ponių atributas, o vėduoklių gamyba ir dekoravimu rūpinosi aukščiausios klasės meistrai.