Singapūro istorija nuo seno susijusi su Malajų salyno istorija Malajų salyno istorija gt Austroneziečių migracijosHindui

Singapūro istorija nuo seno susijusi su Malajų salyno istorija.


Malajų salyno istorija
> Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, ,
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas,
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai

Senovės Singapūras

Manoma, kad Singapūras pirmąkart paminėtas kinų analuose kaip Pu Luo Chung. Spėjama, kad tai transkripcija iš malajietiško pavadinimo Pulau Ujong, kuris reiškia „sala pabaigoje“ (Malakos pusiasalio). Javiečių epinė poema , parašyta 1365 m., mini saloje Tumasik ar Temasek gyvenvietę. Pavadinimas tikriausiai reiškia „jūrų uostas“ arba „jūros miestas“. Gyvenvietė minima Malajų analuose, kai pasakojama apie Šrividžajos princą Šri Tri Buaną (žinomą kaip Sang Nila Utama), kuris išsilaipino čia XIII a. Kai jis pamatė keistą žvėrį, palaikytą liūtu, palaikė tai geru ženklu ir įkūrė miestą, sanskrito kalba pavadintą Singapūru („Liūto miestas“). Mokslininkai teigia, kad tiksli pavadinimo kilmė neaiški.

1320 m. Mongolų imperija pasiuntė prekybinę misiją į Long Ya Men („Drakono dantų vartai“). Manoma, kad ši vieta buvo pietinėje Singapūro dalyje. Kinų keliautojas Vang Dajuanas lankėsi Singapūre 1330 m. ir teigė, kad Long Ya Men sudarytas iš dviejų gyvenviečių: Dan Ma Xi ir Ban Zu. Jis tvirtino, kad vietiniai ir kinai gyveno kartu. Laikoma, kad Singapūras turi seniausią kinų bendruomenę už Kinijos ribų ir tai patvirtina archeologiniai radiniai.

XIV a. pradžioje Šrividžaja nusilpo ir Singapūras atsidūrė kovos dėl Malakos pusiasalio tarp Siamo ir Madžapahito viduryje. Malajų analai teigia, kad Madžapahitas nugalėjo Singapūrą ir paskutinis Singapūro karalius , valdęs kelerius metus, pasitraukė į Malaką, kur įkūrė Melakos sultonatą. Portugalų šaltiniai teigia, kad Singapūras buvo Siamo vasalas, o jo paskutinį valdovą nužudė Paramesvara iš Palembango. Po to jis buvo išvytas į Melaką kur įkūrė sultonatą.

Vėliau Singapūras tapo Melakos sultonato dalimi. Tačiau XVI a. atvykęs portugalas saloje rado tik griuvėsius. Portugalai užėmė Melaką 1511 m. Sultonas pabėgo į pietus ir įkūrė Džohoro sultonatą ir Singapūras tapo jo dalimi. Portugalai sunaikino gyvenvietę Singapūre 1613 m. ir kitus du šimtmečius Singapūro nebuvo istorijos puslapiuose.

Britų Singapūras

1818 m. seras buvo paskirtas Benkulu kolonijos leitenantu-gubernatoriumi. Jis norėjo, kad britai išstumtų olandus iš Malajų salyno, nes opiumo prekyba tarp Britų Indijos ir Kinijos tapo vis svarbesnė. Olandai uždėjo britams didelius muitus, tad Raflis ketino įkurti naują uostą Malakos sąsiauryje. 1819 m. sausio 28 d. Stamfordas Raflis išsilaipino Singapūre ir suprato jo strateginę svarbą. Sala turėjo medžių ir gėlo vandens, gilius užutekius ir buvo kelyje tarp Indijos ir Kinijos. Jis įkūrė malajų gyvenvietę prie Singapūro upės. Iš pradžių tai buvo 1000 malajų, kinų ir jūros čigonų (Orang Laut). Salą nominaliai valdė Džohoros sultonas, kurį kontroliavo olandai. Sultonas savo vyresnį brolį Tengku Longą buvo ištrėmęs į Riau salas. Raflis pasiūlė Tengku Longą padaryti sultonu ir mokėti kiekvienais metais pinigus mainais į Singapūrą. Sutartis buvo pasirašyta 1819 m. vasario 6 d.

Stamfordas Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko ir dabar. Greta šiose vietose gyvenusių malajų į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kad šie dirbtų juodus darbus. Jų skaičius greitai ėmė sudaryti daugumą. Per antrąjį pasaulinį karą Singapūrą užėmė japonai, jie miestą pervadino Sjonantu ir nemėgo kinų, nes pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, tačiau rėmė indų ir malajų mažumą. Nors Singapūras buvo iš japonų atsiimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Jungtinės Karalystės, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos, įvaizdį ir prasidėjo nepriklausomybės siekiai. Singapūras ėmė siekti laisvės suvieniję jėgas su Britų Malaja (dab. Malaizija). Gavus nepriklausomybę Singapūras įstojo į Malaizijos sudėtį, malajams pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai. Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo galimybė, kad jie ateis į valdžią, nes ekonomikoje jie ir šiaip dominavo. Singapūre dar kilo ir neramumų: riaušės tarp kinų ir malajų. Tad Malaizija nusprendė paleisti Singapūrą ir šis šalių sutarimu tapo nepriklausomas. Per nepriklausomybės laikotarpį šalis pralenkė savo kaimynes ekonomiškai ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.

Išnašos

. Asian Studies @ University of Texas at Austin. Suarchyvuotas originalas 23 March 2007. Nuoroda tikrinta 2018-05-18.
Singapore Street Names: A Study of Toponymics. Marshall Cavendish. 15 June 2013. p. 381. ISBN . {{}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= ()
C.M. Turnbull (30 October 2009). A History of Modern Singapore, 1819-2005. NUS Press. pp. 21–22. ISBN .
Community Television Foundation of South Florida (10 sausio 2006). . . Suarchyvuotas originalas 18 gegužės 2018. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 22 gruodžio 2006 siūlomas ()
John Miksic (2013 m. lapkričio mėn.). Singapore and the Silk Road of the Sea, 1300-1800. NUS Press. p. 120. ISBN .
„Singapore – Precolonial Era“. U.S. Library of Congress. Nuoroda tikrinta 2018-05-18.
John N. Miksic (15 November 2013). Singapore and the Silk Road of the Sea, 1300_1800. NUS Press. pp. 155–163. ISBN .
„Singapura as "Falsa Demora"“. Singapore SG. National Library Board Singapore.
Afonso de Albuquerque (20 May 2010). The Commentaries of the Great Afonso Dalboquerque, Second Viceroy of India. Cambridge University Press. p. 73. ISBN .

• • r

Azijos šalių istorija

[utexas-1] . Asian Studies @ University of Texas at Austin. Suarchyvuotas originalas 23 March 2007. Nuoroda tikrinta 2018-05-18.

[2] Singapore Street Names: A Study of Toponymics. Marshall Cavendish. 15 June 2013. p. 381. ISBN . {{}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= ()

[turnbull-3] C.M. Turnbull (30 October 2009). A History of Modern Singapore, 1819-2005. NUS Press. pp. 21–22. ISBN .

[4] Community Television Foundation of South Florida (10 sausio 2006). . . Suarchyvuotas originalas 18 gegužės 2018. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 22 gruodžio 2006 siūlomas ()

[5] John Miksic (2013 m. lapkričio mėn.). Singapore and the Silk Road of the Sea, 1300-1800. NUS Press. p. 120. ISBN .

[uslcPrecolonial-6] „Singapore – Precolonial Era“. U.S. Library of Congress. Nuoroda tikrinta 2018-05-18.

[7] John N. Miksic (15 November 2013). Singapore and the Silk Road of the Sea, 1300_1800. NUS Press. pp. 155–163. ISBN .

[8] „Singapura as "Falsa Demora"“. Singapore SG. National Library Board Singapore.

[9] Afonso de Albuquerque (20 May 2010). The Commentaries of the Great Afonso Dalboquerque, Second Viceroy of India. Cambridge University Press. p. 73. ISBN .