Sichote Alinis

Sichote Alinis
Šalis	Rusija
Aukščiausi kalnai	(2090 m)
Kalnagūbriai
Upių ištakos
Ežerai
Uolienos	smiltainis, skalūnai
Ilgis	~1200 km

Sichote Alinis (rus. Сихотэ-Алинь) – kalnų sistema Rusijos Tolimuosiuose Rytuose (Mandžiūrijoje), Chabarovsko ir Primorės kraštuose. Driekiasi tarp Amūro upės ir Totorių sąsiaurio. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi ~1200 km, plotis iki 250 km. Vyraujantis aukštis 800–1000 m, aukščiausia vieta – 2090 m (Tordoki Jani k.).

Sichote Alinis susidarė mezozojaus periode. Susideda daugiausia iš skalūnų ir smiltainių su gausiomis intruzijomis, kuriuose randama naudingų iškasenų: aukso, alavo, polimetalų rūdų, įdubose – akmens ir rusvųjų anglių.

Reljefui būdingos priekalnių bazaltinės plynaukštės, pietinėje ir rytinėje dalyje – stačiašlaičiai vidutinkalnių kalnagūbriai, vakaruose – platūs slėniai ir duburiai, aukščiau – 900 km plokščios, plikos viršūnės (golcai).

Sichote Alinio pietuose ir centrinėje dalyje auga mandžiūrinio tipo mišrieji miškai (iki 500 m aukščio), šiaurėje – taiga (ajaninės eglės, ). Aukštikalnėse – kalnų tundra.

2001 m. Sichote Alinis dėl savo unikalios gamtos įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (Sichote Alinio rezervatas).

Šaltiniai

1. [1]