Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu Jei galite apibrėžkite straipsnio dalyką pagrindinę sąvoką Šio puslapio ar

Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka .
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tartu universiteto muziejų sudaro keturi skirtingi muziejai: istorijos, meno, astronomijos bei gamtos muziejai, taip pat jam priklauso Tartu botanikos sodas ir istoriniai Tartu universiteto pastatai. Seniau jie visi veikė kaip atskiri muziejai, bet 2014 metais, atrestauravus senąją ir ten įkurdinus atsronomijos muziejų, buvo apjungti į vieną. Seniausias Estijoje yra meno muziejus, įkurtas dar 1803 m. Nuo šios datos ir Tartu universiteto muziejus skaičiuoja savo įkūrimą.

Istorijos muziejus (adresas: Lossi 25)

Istorijos muziejus įkurtas 1976 metais ir veikia restauruotoje buvusios (XIII a. pr – XVI a. vid.) griuvėsių dalyje. Jame apžvelgiama mokslo ir universitetinio švietimo Estijoje istorija nuo XVII amžiaus iki šių dienų. Čia ne tik pamatysite gausius Tartu universiteto, įkurto 1632 m., eksponatus, bet ir susipažinsite su jo mokslo, meno, astronomijos, medicinos pasiekimais bei studentų gyvenimu. Kadangi vienas pagrindinių muziejaus uždavinių yra pristatyti visuomenei ne tik naujausius Universiteto mokslinių tyrimų rezultatus, bet ir populiarinti juos, kaip ir studijas universitete, ekspozicijos dažnai keičiamos ir atnaujinamos.

Morgensterno salė

Po restauracijos naujai atidarytoje Morgensterno salėje nuosekliai supažindinama su Universiteto istorija nuo pat jo įkūrimo. Profesorius Johannas K. S. XIX a. pradžioje atkurtame Tartu universitete dėstė retoriką, klasikinę filologiją, estetiką bei , taip pat buvo pirmasis buvusios griuvėsiuose įkurdintos direktorius. Atėję į jo vardu pavadintą salę, pirmiausia patenkame į senąją biblioteką, apstatytą senoviškų lentynų kopijomis, su kaupu pridėtomis XIX a. originalių knygų. Kiti eksponatai supažindina su turtinga mokslo centro istorija, jo relikvijomis, pavyzdžiui, eksponuojama tiksli Universiteto atkūrimo dokumento kopija, pasirašyta caro Aleksandro I. Vienoje salės dalyje pristatomi visi dabartinio Universiteto fakultetai, ekrane galima pasirinkti kokį nors dėstytoją ir pasiklausyti jo prisiminimų apie studentiškus laikus. Ypatingas dėmesys skiriamas studentų gyvenimui, pristatomos visos jų draugijos ir korporacijos. Neįprastuose lėlių nameliuose atkurti studentiškų butų ir bendrabučių kambarių interjerai. Galima, užsidėjus VR akinius, netgi pasivaikščioti po vieną iš bendrabučių. Į Universiteto studentų duomenų bazę įtraukti visi, nuo pat jo įkūrimo XVI a. iki dabartinių laikų besimokę studentai, net jei jie ir nebaigė studijų. Salėje stovinčiame ekrane galima paieškoti pažįstamų pavardžių.

Tartu universitete mokėsi nemažai lietuvių, žymiausias jų – oftalmologas Petras Avižonis, čia 1900 m. baigęs medicinos studijas, po Lietuvos valstybės atkūrimo grįžęs Lietuvon, o 1925 m. tapęs Lietuvos universiteto rektoriumi. Tarp kitų žymių lietuvių paminėtini alergologas Vladas Lašas, poetas Jonas Biliūnas, gydytojas (vėliau emigravęs į JAV ir aktyviai veikęs lietuvių bendruomenėje). Paroda yra interaktyvi, įtraukianti į savo veiklas tiek didelį, tiek mažą, o ją kūrė net vienuolika kuratorių.

Vaikams yra sukurtas slaptasis skaitymo kampelis senoje spintoje, šalia kurios pakabintos sūpynės.

Išprotėjusio mokslininko kabinetas

Išprotėjusio mokslininko kabinete per žaidimus paaiškinami vaikams fizikos dėsniai, biologija ir mechanika. Čia ne tik galima, bet ir būtina viską liesti. Reikia patikrinti daugybę kampe stovinčios komodos stalčiukų, kur sudėta įvairių iš egzotiškų kelionių parsivežtų daiktų. Galima atlikti eksperimentus su skridiniais, išmėginti, kaip lengviau pakelti sunkų maišą. Šalia yra dviratis, kurį minant generuojama elektra. Kiek ilgiau pamynus, įsijungia šviesos ir ventiliatorius. Norint galima paskambinti ir pasikalbėti su pačiu „mokslininku“. Tiesa, telefono aparatas senas, numeris renkamas sukant diską, ir daugeliui vaikų labai įdomu išbandyti tokį senovišką telefoną.

Lobių kambarys

Nusileidus aukštu žemiau, patenkama į Lobių kambarį. Įeinama lyg į požeminę olą, kurioje nuo lubų kabo kristalai ir spindi blausi šviesa. Čia sukaupti svarbūs Universitetui artefaktai, tarkim, simboliniai rūmų raktai, seniausias Estijoje stalinis laikrodis, Aleksandro Puškino mirties kaukė ir daug kitų įdomių eksponatų.

Lobių kambario erdvė yra padalinta į penkis skyrius. Centriniame salės skyriuje esantys objektai kalba apie Universiteto administracijos istoriją. Čia rasite eksponatų, susijusių su Universiteto įkūrimu, jo vadovais, įvairių jų turėtų daiktų. Šoninės sienos yra padalytos pagal Universiteto fakultetus: Humanitarinius ir Meno, Socialinius, Medicinos, Gamtos ir Tiksliųjų mokslų. Salėje taip pat supažindinama su novatoriškomis Universiteto idėjomis bei išradimais.

Už šios parodos dizainą, interjero architektūrą „KAOS architektai“ 2013 metais laimėjo Estijos kultūros fondo apdovanojimą. Trumpą filmuką apie parodą galite pažiūrėti čia.

Baltoji salė

Priešais esančioje Baltojoje salėje vyksta daug reprezentacinių Universiteto renginių, konferencijų, taip pat rengiamos įvairios parodos. Jos interjeras atkurtas taip kaip buvo XIX a.

Astronomijos muziejus (adresas: Uppsala 8)

Astronomijos muziejus įsikūręs buvusioje Tartu universiteto observatorijoje. Ji pastatyta 1810-ais metais, vadovaujant talentingajam architektui . Čia dirbo vienas įžymiausių Europos ir viso pasaulio astronomų . Neabejotinai reikšmingiausias jo darbas – atlikti tikslūs vieno dienovidinio lanko matavimai, apimantys beveik 2820 km nuo Norvegijos šiaurės iki Juodosios jūros ir trukę arti 40 metų. Iki mūsų dienų išlikę matavimo punktai dabar yra dešimties valstybių teritorijose, keli jų yra ir Lietuvoje. Jie vadinami Struvės geodeziniu lanku. Be to, mokslininkas atrado daugiau nei 3000 dvinarių žvaigždžių, pirmasis apskaičiavo atstumą iki Vegos žvaigždės. , kuriuo vykdė stebėjimus, ir dabar yra muziejuje.

Turtingoje ekspozicijoje apžvelgiama astronomijos mokslo raida Tartu universitete: joje pamatysime senuosius instrumentus, teleskopus ir kitus įdomius objektus. Vienoje iš salių galima pačiam pabūti stebėtoju ir pabandyti suskaičiuoti krintančius meteoritus ar pasistengti pakelti vieną meteorito gabaliuką. Pats pastatas, kaip Struvės geodezinio lanko dalis, yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Meno muziejus (adresas: Ülikooli 18)

Meno muziejus yra seniausias muziejus Estijoje. Jis įkurtas dar 1803 metais. Nuo 1868 metų muziejus įsikūręs pagrindiniame Universiteto pastate. Tais pačiais metais buvo baigtos ir Pompėjos stiliaus sienos, stebinančios ryškiomis spalvomis ir ornamentais. Šiuo metu nuolatinėje ekspozicijoje apžiūrėtume originalaus dydžio gipso skulptūras – geriausių senosios, klasikinės ir helenistinės Graikijos kūrinių kopijas. Meno muziejuje taip pat eksponuojama daugybė senovinių originalų: Egipto mumija, dantiraščio lentelės, molinės lempos, dėklai, monetos ir kt. Deja, didžioji prieš Pirmąjį pasaulinį karą sukauptos ekspozicijos dalis buvo išvežta į Voronežą. Muziejaus parduotuvėleje, be kitų suvenyrų, galima įsigyti eksponatų, iki šiol vis dar esančių Voroneže, katalogą ir bent taip su jais susipažinti.

Gamtos muziejus (adresas: Vanemuise 46)

Gamtos muziejus įsikūręs šiek tiek toliau nuo centro, pasiekiamas pėstute per 10-15 minučių. Jo pirmtaku laikomas gamtos kabinetas, įkurtas dar 1802 metais.

Tartu universiteto gamtos istorijos muziejų sudaro zoologijos, geologijos, botanikos ir mikologijos kolekcijos.

Šiame muziejuje renkami ir saugomi augalų, grybų ir gyvūnų karalystės egzemplioriai, taip pat mineralai, uolienos ir fosilijos. Muziejaus darbuotojai kuria viešas internetines duomenų bazes, pagrįstas tyrimais ir mokslu. Gamtos istorijos muziejus organizuoja parodas ir viešuosius renginius, taip pat organizuoja edukacines veikles mokykloms ir skelbia mokomąją medžiagą.

Botanikos sodas (Lai 38)

Tartu universiteto botanikos sodas yra vienas seniausių Baltijos šalyse. Jis buvo įkurtas 1803 metais (palyginimui, VU botanikos sodas įkurtas 1781 m.). dabartinės Tiigi gatvės parko teritorijoje. Botanikos sodo įkūrėjas ir pirmasis vadovas buvo profesorius G. A. Germannas. Botanikos sodas į dabartinę vietą perkeltas 1806 m., pritaikant buvusios gynybinės miesto sienos bastioną. Dizainas išliko iš esmės nepakitęs iki šių dienų, architektas - J.A. Weinmannas.

Plotas - 3,5 ha. Šiais laikais augalų kolekcijose galima rasti apie 10 000 augalų rūšių, nuo tundros iki atogrąžų miškų. Didelis dėmesys skiriamas vietiniams sodo ir prieskoniniams augalams.

Botanikos sodo misija yra supažindinti lankytojus su floros įvairove, augalų išteklių taupymu ir jų apsauga.

https://www.kunstimuuseum.ut.ee/et/content/ajaloost

[1] ttps://www.kunstimuuseum.ut.ee/et/content/ajaloost