Struvės geodezinis lankas apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nu

Struvės geodezinis lankas – apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Pavadinta astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Struvės geodezinis lankas Struve Geodetic Arc *
Pasaulio paveldo sąrašas
Meridiano akmuo Hamerfeste, Norvegija
Vieta	Norvegija Švedija Suomija Rusija Estija Latvija Lietuva Baltarusija Ukraina Moldavija
Tipas	Kultūrinis
(Kriterijus)	ii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1187
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2005 (29 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantės iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros, t. y. nuo 70°40' iki 45°20' šiaurės platumos ir kerta 10 dabartinių valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Moldovą ir Ukrainą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti panaudoti minėtose šalyse išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp , turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus.

XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės parametrus.

Istorija

Seniausia Struvės geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje (projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas C. Tenneris (1783–1859). Estijos ir Latvijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas trianguliacijos tinklo sudarymas truko iki 1831 m. Čia darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F. G. W. Struvė (1793–1864), to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio (Lietuva) ir (Latvija). Matuojant šią grandinę svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus universiteto auklėtinis J. Chodzka (1800–1881).

Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus F. G. W. Struvė susistemino ir aprašė darbe „Arc du Méridien de 25°20'“. Remdamasis šiuo F. G. W. Struvės darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas.

UNESCO paveldas

1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).

Grandinė

Struvės lankas pašto ženkluose

Struvės lankas Lietuvos banko monetoje

Išlikę Struvės lanko punktai su tiksliomis koordinatėmis, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą:

Norvegija

Fuglenes 70°40′12″N 23°39′48″E
Raipas 70°40′12″N 23°39′48″E
Luvdiidcohkka 69°39′52″N 23°36′08″E
Baelljasvarri 69°01′43″N 23°18′19″E

Švedija

Tynnyrilaki 68°15′18″N 22°58′59″E
Jupukka 67°16′36″N 23°14′35″E
Pullinki 66°38′47″N 23°46′55″E
Perävaara 66°01′05″N 23°55′21″E

Suomija

Stuorrahanoaivi 68°40′57″N 22°44′45″E
Aavasaksa 66°23′52″N 23°43′31″E
Alatornion kirkko 65°49′48″N 24°09′26″E
Oravivuori 61°55′36″N 25°32′01″E
Tornikallio 60°42′17″N 26°00′12″E
Mustaviiri 60°16′35″N 26°36′12″E

Rusija

Hoglandas 60°05′10″N 26°57′38″E
Miakipiallius 60°04′27″N 26°58′11″E

Estija

Veiverė 59°03′28″N 26°20′16″E
Simuna 59°02′54″N 26°24′51″E
Tartu observatorija 58°22′44″N 26°43′12″E

Latvija

Ziestai 56°50′24″N 25°38′12″E
Jekabpilis 56°30′05″N 25°51′24″E

Lietuva

Gireišiai 55°54′09″N 25°26′12″E
Meškonys 54°55′51″N 25°19′00″E
Paliepiukai 54°38′04″N 25°25′45″E

Baltarusija

Tupiškiai 54°17′30″N 26°02′43″E
Lopaty 53°33′38″N 24°52′11″E
Osovnica 52°17′22″N 25°38′58″E
Čekutsk 52°12′28″N 25°33′23″E
Leskoviči 52°09′39″N 25°34′17″E

Ukraina

Katerinovka 49°33′57″N 26°45′22″E
Felštin 49°19′48″N 26°40′55″E
Baranovka 49°08′55″N 26°59′30″E
Stara Nekrasivka 45°19′54″N 28°55′41″E

Moldova

Rudi 48°19′08″N 27°52′36″E

Šaltiniai

Struvės geodezinis lankas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 613 psl.
„Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją“. naujas.rokiskis.lt. iš originalo 2020-06-18. Nuoroda tikrinta 2020-06-18.

Nuorodos

Vikiteka: Struvės geodezinis lankas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Struvės geodezinis lankas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 613 psl.

[2] „Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją“. naujas.rokiskis.lt. iš originalo 2020-06-18. Nuoroda tikrinta 2020-06-18.