Vikisritis Biologija Biologija mokslas apie gyvąją gamtą jos dėsnius Gyvūnai Animalia naminiai jaučiai Bos taurus Augala

Vikisritis:

Biologija – mokslas apie gyvąją gamtą, jos dėsnius.

Gyvūnai (Animalia) – naminiai jaučiai (*Bos taurus*)

Augalai (Planta) – kviečiai (*Triticum*)

Grybai (Fungi) – valgomasis briedžiukas (*Morchella esculenta*)

Dumbliai Stramenopila/Chromista - *Fucus serratus*

Bakterijos (Bacteria) – *Gemmatimonas aurantiaca* (- = 1 mikrometras)

Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas Batistas de Lamarkas ir (nepriklausomai vienas nuo kito). Tuo tarpu biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.

Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, , energija ir homeostazė. Kaip ir kiti mokslininkai, biologai naudoja mokslinį metodą atlikdami stebėjimus, keldami klausimus, formuluodami hipotezes, atlikdami ir darydami išvadas apie supantį pasaulį.

Gyvybė Žemėje atsirado prieš daugiau nei 3,7 mlrd. metų, todėl yra itin įvairi. Biologai mėgina tyrinėti ir klasifikuoti įvairias gyvybės formas, nuo prokariotų organizmų, tokių kaip archėjos ir bakterijos iki eukariotų organizmų, tokių kaip protistai, grybai. augalai ir gyvūnai. Visi šie organizmai prisideda prie biologinės įvairovės ekosistemose, kur per savo biofiizikinę aplinką atlieka specifinius vaidmenis maistinių medžiagų ir energijos .

Biologijos sritys

Biologija apima platų akademinių sričių spektrą. Jos klasifikuojamos keliais būdais:

Pagal sistemines grupes

Mikrobiologija (apima kelias žemiau minimas sritis)
Virusologija (virusai)
Bakteriologija (bakterijos)
(pirmuonys)
Mikologija (grybai)
(dumbliai)
Botanika (augalai)
Zoologija (gyvūnai)
- (kirmėlės)
- Entomologija (vabzdžiai)
- (voragyviai)
- Malakologija (moliuskai)
- Ichtiologija (žuvys)
- Herpetologija (ropliai ir varliagyviai)
- Ornitologija) (paukščiai)
- Teriologija (žinduoliai)
- Fizinė antropologija (žmogus)

Pagal tiriamus biologinius reiškinius

Genetika (paveldėjimas)
Biomechanika (mechaniniai reiškiniai organizmuose)
Vystymosi biologija ()
- Embriologija (embrioninis organizmų vystymasis)
Evoliucinė biologija (biologinė evoliucija)
Ekologija (organizmų sąveikos su aplinka)
- Parazitologija (parazitizmas)
Imunologija (imunitetas)
Biokibernetika (valdymas biologinėse sistemose)
Biogeografija (paplitimas pasaulyje)
Neurobiologija (nervinis valdymas)
Morfologija (organizmų sandara)
Fiziologija (organizmų vidinės funkcijos)
Paleontologija (išmirusi gyvybė)
Toksikologija (nuodai ir nuodų veikimas)
(biologinės sistemos)

Pagal organizacijos lygį

Biochemija (organizmų organinės medžiagos)
Molekulinė biologija (organizmų molekulinės sistemos)
- Struktūrinė biologija
Ląstelės biologija (ląstelė)
Genomika (genomas)
Histologija (audiniai)
(fitocenozės)

Pagal specifinę aplinką

(vandenų gyvybė):
- Jūrų biologija (jūrų gyvybė);
(dirvožemio gyvybė);
Astrobiologija, kitaip ksenobiologija (nežemiška gyvybė)

Pagal naudojamus metodus

arba

Pagal taikomuosius aspektus

(žemės ūkio biologija)
Medicina (žmogaus sveikatos palaikymo biologija)
Veterinarija (gyvūnų sveikatos palaikymo biologija)
Biotechnologija (gamyba panaudojant organizmus)

Istorija

Biologijos mokslo ištakas galima rasti senovės Egipte ir Mesopotamijoje maždaug 3000–1200 m. p. m. e., kur buvo plačiai praktikuojama medicina. Egiptiečių ir mesopotamiečių atradimai vėliau suformavo gamtos filosofijos mokslo šaką Senovės Graikijoje. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Aristotelis (IV a. pr. m. e.), daug prisidėjo prie su biologija susijusio mokslo vystymo. Jo veikalai, tokie kaip „Gyvūnų istorija“, buvo ypač svarbūs, nes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas biologiniam priežastingumui ir gyvybės įvairovei. Aristotelio mokinys licėjuje Teofrastas parašė kelias knygas apie botaniką, kurios iki pat Viduramžių išliko svarbiausia studija apie augalus.

Viduramžių islamo pasaulio mokslininkai, rašę apie biologiją, buvo botanikai (VIII-IX a.) ir (IX a.), ir apie anatomiją bei fiziologiją rašęs Razis (IX-X a.). Medicinos mokslas islamo pasaulyje buvo nuosekliai tyrinėjamas, čia mokslininkai buvo perėmę graikų filosofų tradicijas, o gyvosios gamtos istorija labiausiai rėmėsi Aristotelio idėjomis, suponuojant nustatytą gyvybės hierarchiją.

Biologijos vystymąsi gerokai paspartino Antonijui Levenhukui iš esmės patobulinus mikroskopą. Tuomet mokslininkai atrado spermatozoidus, bakterijas, ir mikroskopinės gyvybės įvairovę. tyrimai paskatino naują susidomėjimą entomologija ir padėjo sukurti pagrindinius mikroskopinio skrodimo ir dažymo būdus.

Pažanga mikroskopijoje taip pat padarė milžinišką įtaką biologijos suvokimui. XIX a. pr. daugelis biologų atkreipė dėmesį ląstelės reikšmingumą. 1838 m. ir ėmė propaguoti dabar visuotinai priimtus postulatus, kad pagrindinis organizmų vienetas yra ląstelė ir kad atskiros ląstelės turi visas gyvybės savybes. Kita vertus, jie nepritarė postulatui, kad visos ląstelės atsiranda kitoms ląstelėms. Šio postulato teisingumą vėliau įrodė ir , o galiausiai XIX a. septintajame dešimtmetyje dauguma biologų priėmė visus postulatus, kurie nuo to laiko sudaro ląstelės teoriją.

Taksonomija ir klasifikacija tapo gyvosios gamtos istorikų dėmesio centru, 1735 m. Karlui Linėjui paskelbus pagrindinę gyvų organizmų taksonomiją, kurios principai naudojami iki šiol. 1750 m. pristatė visų savo atrastų rūšių mokslinius pavadinimus. Tuo tarpu grafas rūšis laikė dirbtinėmis kategorijomis ir priešinosi rūšių įvairovės paaiškinimui evoliucija. Kita vertus, būtent Žoržas Luisas Leklerkas tapo esmine figūra evoliucinės minties istorijoje - jo darbai turėjo įtakos tiek Lamarko, tiek Darvino evoliucijos teorijoms.

Lietuvoje biologijos mokslai pradėti plėtoti 1781 m. Vilniaus universitete įsteigus Gamtos istorijos katedrą. Žymiausi jame besidarbavę XVIII–XIX a. biologai buvo , Žanas Emanuelis Žiliberas, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Georgas Forsteris, Liudvigas Heinrichas Bojanus, Eduardas Karolis Eichvaldas, Andrius Sniadeckis ir Vilniaus universitetą baigusieji Stanislovas Batys Gorskis, Juozapas Jundzilas, , Jurgis Pabrėža, Juozapas Strumila, Konstantinas Tyzenhauzas, .

Šiuo metu Lietuvoje labiausiai plėtojamos biologijos mokslo šakos yra biofizika, botanika, ekologija, genetika, imunologija, mikrobiologija, zoologija.

Šaltiniai

Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett. pp. 11–18. ISBN .
Urry, Lisa; Cain, Michael; Wasserman, Steven; Minorsky, Peter; Reece, Jane (2017). „Animal behavior“. Campbell Biology (11th leid.). New York: Pearson. pp. 1137–1161. ISBN .
Pearce, Ben K.D.; Tupper, Andrew S.; ; et al. (March 1, 2018). „Constraining the Time Interval for the Origin of Life on Earth“. . 18 (3): 343–364. :1808.09460. Bibcode:2018AsBio..18..343P. doi:10.1089/ast.2017.1674. ISSN 1531-1074. PMID 29570409. S2CID 4419671.
Lindberg, David C. (2007). „Science before the Greeks“. The beginnings of Western science: the European Scientific tradition in philosophical, religious, and institutional context (Second leid.). Chicago, Illinois: University of Chicago Press. pp. 1–20. ISBN .
Grant, Edward (2007). „Ancient Egypt to Plato“. A History of Natural Philosophy: From the Ancient World to the Nineteenth Century (First leid.). New York, New York: Cambridge University Press. pp. 1–26. ISBN .
Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. ISBN . iš originalo 2015-03-24.
Serafini, Anthony (2013). The Epic History of Biology. ISBN . iš originalo 15 April 2021. Nuoroda tikrinta 14 July 2015.
Fahd, Toufic (1996). „Botany and agriculture“. In Morelon, Régis; Rashed, Roshdi (eds.). . 3. . p. 815. ISBN .
Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. pp. 133–44. ISBN . iš originalo 2015-03-24.
(2003). „7“. Genesis: The Evolution of Biology. Niujorkas: Oxford University Press. ISBN .
Coleman, William (1977). Biology in the Nineteenth Century: Problems of Form, Function, and Transformation. Niujorkas: Kembridžo universiteto leidykla. ISBN .
Mayr, Ernst. The Growth of Biological Thought, chapter 7
Biologija Lietuvoje (VLE). Tikrinta 2022-10-02

Nuorodos

Botanikos institutas 2006-06-15 iš Wayback Machine projekto.

Vikižodynas

[1] Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett. pp. 11–18. ISBN .

[urry2017ay-2] Urry, Lisa; Cain, Michael; Wasserman, Steven; Minorsky, Peter; Reece, Jane (2017). „Animal behavior“. Campbell Biology (11th leid.). New York: Pearson. pp. 1137–1161. ISBN .

[Pearce_343–364-3] Pearce, Ben K.D.; Tupper, Andrew S.; ; et al. (March 1, 2018). „Constraining the Time Interval for the Origin of Life on Earth“. . 18 (3): 343–364. :1808.09460. Bibcode:2018AsBio..18..343P. doi:10.1089/ast.2017.1674. ISSN 1531-1074. PMID 29570409. S2CID 4419671.

[Lindberg1-4] Lindberg, David C. (2007). „Science before the Greeks“. The beginnings of Western science: the European Scientific tradition in philosophical, religious, and institutional context (Second leid.). Chicago, Illinois: University of Chicago Press. pp. 1–20. ISBN .

[Grant2007a-5] Grant, Edward (2007). „Ancient Egypt to Plato“. A History of Natural Philosophy: From the Ancient World to the Nineteenth Century (First leid.). New York, New York: Cambridge University Press. pp. 1–26. ISBN .

[6] Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. ISBN . iš originalo 2015-03-24.

[7] Serafini, Anthony (2013). The Epic History of Biology. ISBN . iš originalo 15 April 2021. Nuoroda tikrinta 14 July 2015.

[Fahd-815-8] Fahd, Toufic (1996). „Botany and agriculture“. In Morelon, Régis; Rashed, Roshdi (eds.). . 3. . p. 815. ISBN .

[9] Magner, Lois N. (2002). A History of the Life Sciences, Revised and Expanded. CRC Press. pp. 133–44. ISBN . iš originalo 2015-03-24.

[10] (2003). „7“. Genesis: The Evolution of Biology. Niujorkas: Oxford University Press. ISBN .

[11] Coleman, William (1977). Biology in the Nineteenth Century: Problems of Form, Function, and Transformation. Niujorkas: Kembridžo universiteto leidykla. ISBN .

[12] Mayr, Ernst. The Growth of Biological Thought, chapter 7

[VLE_LT-13] Biologija Lietuvoje (VLE). Tikrinta 2022-10-02