Pjeras Sent-Amanas

Pierre Saint-Amant
Pilnas vardas	Pierre Charles Fournier de Saint-Amant
Šalis	Prancūzija
Gimė	1800 m. rugsėjo 12 d. Latūro pilis, Monflankenas, Prancūzija
Mirė	1873 m. spalio 29 d. (73 metai) Hidros pilis, Alžyras
Titulas	Vienas iš stipriausių Europos XIX a. vidurio žaidėjų.

Pjeras Sent-Amanas (pranc. Pierre Saint-Amant; 1800 m. rugsėjo 12 d. Latūro pilyje, netoli Monflankeno, Lo ir Garonos departamente – 1873 m. spalio 29 d. Hidros pilyje, Alžyre) – prancūzų šachmatininkas, vienas iš stipriausiųjų XIX amžiaus vidurio Europos žaidėjų. Jo veikla neapsiribojo vien tik šachmatais: jis ir žurnalistas, ir aktorius, ir diplomatas, keliautojas, rašytojas, karininkas bei komersantas.

Ankstyvoji jaunystė

Pjeras gimė aristokratiškoje šeimoje, gavo puikų išsilavinimą. Tad dar būdamas labai jaunas 1819–1821 m. dirbo valstybinėje tarnyboje: buvo Prancūzų Gvianos gubernatoriaus sekretoriumi. Iš šių pareigų buvo atleistas dėl savo politinių pažiūrų, kai protestavo prieš vergų darbo naudojimą Prancūzijos Gvianoje. Sent-Amanas grįžta į Paryžių, kur tampa teatro aktoriumi ir vaidina komiškus personažus Prancūzijos teatre.

1823 m. Sant Amanas tampa komersantu: pradeda dirbti vyno didmeninėje prekyboje. Šia veikla jis užsiiminėja iki 1848 m.

Pirmieji žingsniai šachmatuose

Apie 1823 m. Sent-Amaną jau galima sutikti kavinėje „Režans“, kur jis mokosi šachmatų žaidimo subtilybių pas meistrą Vilhelmą Šlumbergerį (Wilhelm Schlumberger), kuris netrukus išvyksta iš Prancūzijos. Jam išvykus, Sent-Amanas semiasi žaidimo paslapčių pas Aleksandrą Dešapelį.

Varžybos

1834–1836 m. Sent-Amanas vadovavo Paryžiaus šachmatų komandai, laimėjusiai dvi partijas susirašinėjant prieš Anglijos Vestminsterio šachmatų klubą. Šiame mače jis rekomendavo juodaisiais į 1.e2-e4 atsakyti e7-e6. Šis ėjimas vėliau tapo žinomas, kaip Prancūziškoji gynyba.

1836 m., kaip vyno pirklys, aplankė Londoną, kur pabuvojo Vestminsterio ir Londono šachmatų klubuose bei sužaidė keletą mačų: laimėjo prieš Džordžą Volkerį (George Walker) (+5, -3, =1) ir V. Freizerį (W. Fraser) (+3, -2, =1).

1840 m. mirus L. Laburdonei, Sent-Amanas tampa stipriausiu Prancūzijos šachmatininku. 1842 m. Londone pralaimi mačą Džonui Kochranui (John Cochrane) (+4, -6, =1), tačiau Paryžiuje, nugali amerikiečių šachmatininką Džoną Šulteną (John William Schulten) (+11, -1, =0).

Mačai su Harvardu Stauntonu

Londonas

Pirmasis mačas su H. Stauntonu įvyko kiek netikėtai: Sent-Amanui komerciniais reikalais atvykus į Londoną. Šis 6-ių partijų mačas buvo surengtas 1843 m. balandžio 28 - gegužės 7 d. Sent Džordžo šachmatų klube. Sent-Amanas laimėjo šį mačą 3½ : 2½.

Vieta	Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	Taškai
02	Pjeras Sent-Amanas	0	½	1	0	1	1	3½ (+3,-2,=1)
01	Hovardas Stauntonas	1	½	0	1	0	0	2½ (+2,-3,=1)
Mačo partijos

Prancūzų meistro sėkmė nustebino anglus: mat prieš metus Sent-Amanas buvo pralaimėjęs Dž. Kochranui (+4, -6, =1), ne tokiam stipriam žaidėjui, kaip H. Stauntonas. Tuo tarpu Prancūzijoje žinia apie Sent-Amano pergalę buvo sutikta džiaugsmingai.

Paryžius

H. Stauntonas, pralaimėjęs vienu tašku trumpame 6-ių partijų mače, nemanė, kad yra silpnesnis ir siekė oficialaus mačo revanšo. Derybos vyko lėtai, kol, galų gale, jis tų pačių lapkričio 14 d. prasidėjo Paryžiaus „Režans“ kavinės salėje, stebint rekordiniam žiūrovų skaičiui. Mačas tęsėsi iki gruodžio 20 d.

Jean Henri Marlet, 19-oji šachmatų partija iš mačo Paryžiuje tarp Hovardo Stauntono ir Pierre Charles Fourrier Saint-Amano 1843 m. gruodžio 16 d.

Mačas buvo žaidžiamas iki 11-kos laimėtų partijų, be laiko kontrolės (partijos vidutiniškai trukdavo 9 val.) ir po 4-ias partijas per savaitę.

Laikraščiai skelbė, kad „vyksta didysis šachmatų mūšis tarp Prancūzijos ir Anglijos“. Prancūzų šachmatų mėgėjai neabejojo, kad laimėjęs Londone, Sent-Amanas namie irgi nugalės. Žaidynių atmosfera buvo šventinė: prancūzų dailininkas Žanas Onri Marle (Jean Henri Marlet) tapė žaidžiančius mačo dalyvius, apsuptus geriausiais Prancūzijos šachmatininkais ir visuomenės veikėjais. Prancūzų pasitikėjimas savo numylėtiniu netruko išblėsti, kai H. Stauntonas pradėjo laimėti partiją po partijos.

Pirmosios 8 partijos praėjo su didele H. Stauntono persvara (7½ : ½). Po to Sent-Amanas pradėjo žaisti patikimiau (3½ iš 6). Sekančias 6 partijas vėl laimi Sent-Amanas (4 : 2), bet H. Stauntonas, laimėjęs 21-ąją partiją, pasiekė 11-ąją pergalę ir laimėjo mačą (+11, -6, =4).

Po šio mačo H. Stauntonas buvo pripažintas stipriausiu Europos šachmatininku, kai kurie H. Stauntono gerbėjai skelbė jį stipriausiu pasaulyje. Atrodė, kad taškai sudėti ant „i“, nes H. Stauntonas dideliu skirtumu laimėjo antrąjį mačą, tačiau taip neatrodė prancūzams. Jų laikraščiai abejojo H. Stauntono pergale, nes, jei neskaityti pirmųjų 7-ių partijų, per paskutines 13-ka partijų – persvarą turėjo Sent-Amanas, tiesa, to nepakako bendrai pergalei.

Neįvykęs trečiasis mačas

Prasidėjo derybos dėl dar vieno mačo. Jos užtruko iki 1944 m. rudens, bet vis tik buvo susitarta, kad H. Stauntonas atvyksta į Paryžių 1844 m. spalio 15 d. Kelionėje H. Stauntonas persišaldė ir susirgo plaučių uždegimu. Keletą dienų jo padėtis buvo kritinė, bet ir pagerėjus, liga tęsėsi 3 mėnesius. Po jos H. Stauntonas buvo išsekęs, jautė silpnumą – tad kalbos apie mačą nebegalėjo būti ir jis grįžo į Angliją. Trečiasis mačas tarp H. Stauntono ir Sent-Amano niekados ir neįvyko.

Kitos varžybos

Vėlesni metai

Per 1848 m. revoliuciją Prancūzijoje jis buvo nacionalinės gvardijos kapitonu. Per revoliuciją Sent-Amanas pasižymėjo tuo, kad išgelbėjo Tiuilry rūmus nuo minios kėsinimosi juos nusiaubti ir keletą mėnesių buvo šių rūmų komendantu. 1851–1852 m. buvo paskirtas Prancūzijos konsulu Kalifornijoje.

XIX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje Sent-Amanas šachmatams beskyrė laiko vis mažiau ir mažiau, grįždamas prie jų tik retkarčiais. Vieni paskutiniųjų jo susitikimų prie šachmatų lentos buvo 1852 m. mačas Niujorke su Č. Stenliu, kuris baigėsi lygiosiomis (+4, -4). Grįžęs į Europą, liko penktas 1858 m. Birmingamo atkrentamajame šachmatų turnyre, kur laimėjęs pirmąjį mačą, antrajame nusileido Ernestui Falkbejerui (1:2). Sent-Amanas susidomėjęs sekė P. Morfio žaidimą Europoje, sužaidė su juo kelias lengvas partijas ir net buvo sekundantu P. Morfio – A. Anderseno mače. Gyrė P. Morfio žaidimą.

1861 m. Sent-Amanas Alžyre, išeina į pensiją. Alžyre, 1872 m. spalio 28 d., iškritęs iš karietos, sunkiai susižeidžia ir sekančią dieną miršta.

Žurnalistinė veikla

1841 m. gruodžio mėn. jis atgaivino pirmojo pasaulyje, taip pat vienintelio to meto Europoje šachmatų žurnalo „Palameda“ leidimą. Šį žurnalą nuo 1836 m. iki 1840 m. redagavo Labūrdonė, o po jo mirties žurnalas buvo nebeleidžiamas. Sent-Amanas jį redagavo nuo 1842 m. iki 1847 m.

Knygos

Sent-Amanas neparašė knygų apie šachmatus, tačiau knygų kita tematika: geografinių ir istorinių ir kt. – ne vieną. Kad geriau suprastume tematiką, Sent-Amano knygų antraštes pateikiamos lietuviškai:

• Prancūzijos Gviana, jos aukso kasyklos ir kiti turtai.

• Kelionės į Kaliforniją, 1850–1851 m., Kelionė abiem vandenynais, kertant Panamos sąsmauką.

• Kolonijos, Prancūzijos Gviana 1821 m..

• Alžyras. Įžvalgos apie dabartinę padėtį ir jo ateitį.

• Tiuilri rūmų drama po 1848 m. vasario 24 d. revoliucijos.

• Bordo vynai. Kelionė į Medoką.

Bibliografiniai knygų duomenys

1) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. La Guyane Française, ses mines d’or et ses autres richesses. Paris, 1856. P.169.

2) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Voyage en Californie, 1850–1851, Navigation sur les deux oceans, passage de l’Isthme de Panama, Paris, 1851. P.131.

3) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Des colonies, particulierement de la Guyane francaise, en 1821 Paris: Barrois, 1822 P.280.

4) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. L’Algerie. Apercus sur son etat actuel et sur son avenir. Paris:, 1862 P.52.

5) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Le Drame des Tuileries après la révolution du 24 février 1848. Paris. 1848 P.60.

6) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Le Vin de Bordeaux. Promenade en Medoc. Paris. 1855 P.154.

Sent-Amano knygos, buvusios aktualios prieš pusantro šimtmečio, tebespausdinamos ir XXI a. pradžioje.

Žaidimo stilius

Sent-Amanas buvo pozicinio stiliaus atstovas. Jis turėjo ilgai galvojančiojo žaidėjo reputaciją. Nežiūrint to, jis buvo pirmasis žaidėjas, pasiūlęs riboti galvojimo laiką.

Šaltiniai

1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 355–356. –
2. „Pierre Charles De Saint Amant genealogija“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2014 m. spalio 19 d..
3. „Stautonas - Sent Amanas, Londonas, 1843 m.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. gruodžio 2 d..
4. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 383–384. –
5. Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 97-119.
6. „Šachmatų čempionai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. spalio 18 d..
7. Pierre Saint_Amant (1856). „Prancūzijos Gviana, jos aukso kasyklos ir kiti turtai“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2014 m. spalio 18 d..
8. „Pjero Charlzo Sent-Amano knygos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. spalio 18 d..

Nuorodos

• Sent-Amano biografija
• Sent-Amano biografija ir partijos 2014-10-20 iš Wayback Machine projekto.