Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Antanas Paknys
Gimė	1910 m. rugsėjo 9 d. Pakniškis, Južintų valsčius
Mirė	1982 m. sausio 21 d. (71 metai)

Veikla	aviatorius, sklandytuvų konstruktorius
Sritis	Aviacija

Antanas Paknys (1910 m. rugsėjo 9 d. Pakniškyje, Južintų valsčius – 1982 m. sausio 21 d.) – Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.

Biografija

Sklandytuvų konstravimu labai intensyviai užsiėmė jaunystėje, 1935–1938 m., dalyvavo Lietuvos aeroklubo (LAK) veikloje. Vėliau, „santūriau“, sovietinės okupacijos metais, konstravo išėjęs į pensiją po ilgamečio darbo Petrašiūnų elektrinėje ir įsitraukęs į Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos veiklą XX a. amžiaus 8 dešimtmetyje.

1929 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklos (ATM) Elektrotechnikos skyrių. 1931 m. pabaigoje įstojo į aviacijos būrelį ir įsitraukė į Broniaus Oškinio konstrukcijos mokomojo sklandytuvo T-1 („Technikas-1“, BrO-1) statybos darbus. Kiekvienas ATM būrelio narys turėjo išdirbti nustatytą minimalų valandų skaičių. Paknys meistraudavo laisvu nuo pamokų laiku ir išeiginėmis dienomis.

1932 m. rugpjūčio 14 d., gavę sunkvežimį, ATM būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už Petrašiūnų (Kamaldulių smiltynuose), kur Karo aviacija mėtydavo bombas. Po iškilmingų sklandytuvo krikštynų, įvykusių rugpjūčio 15 d. (sklandytuvą pašventino kan. Juozas Tumas-Vaižgantas), Gregorui Heidrikiui atlikus parodomuosius skridimus, rugpjūčio 16 d. prasidėjo mokomieji skraidymai čia pradėjusioje veikti LAK sklandymo mokykloje. Spalio mėnesį įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją – „A pilotas“, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30 sekundžių.

1933 m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas Nidoje, kur yra geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą (Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai). Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet, pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B. Oškinis, LAK vadovybė nusprendė organizuoti ekspediciją.

1933 m. rugpjūčio 2 d. ekspedicija prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant Nemunu pasroviui statybines medžiagas, palapines bei kitus pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus bemotoriu laivu-barža (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į Nidą plaukė ir Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji: T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas „Sakalu“).

Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo „A“, „B“, ir „C“ kvalifikacijas. Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė „B“ piloto kvalifikaciją (5 sklendimai, atliekant nustatytus posūkius). 1934 m. Nidoje jis išlaikė „C“ piloto egzaminą (5 minučių skriejimas šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais lėktuvu. Kaune išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio lakūno pažymėjimą.

1935 m. toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje. Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo mokyklos budėtoju per 1935–1936 m. žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti savo sklandytuvą „Uodą“, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200 Lt. LAK’o premija.

1936 m. vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį sklandytuvą , skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt.

1937 m. darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną konstrukciją – treniruočių sklandytuvą , o 1938 m., kartu su A. Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą „Termikas“, su kuriuo skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia dirbo įvairius darbus, kol 1980 m. buvo įpareigotas sukurti naują 5 mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip 1981 m. gimė mokomasis sklandytuvas . „Strazdo“ tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis 1982 m. sausio 21 d. Paknio darbus tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.

Literatūra

Gytis Ramoška. Antanas Paknys ir jo sukonstruoti sklandytuvai: Sklandytuvų konstruktoriui Antanui Pakniui 100. – Kaunas, 2010.