Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

„Mariner“ programa – JAV nepilotuojamų tarplanetinių skrydžių programa, skirta Marso, Veneros ir Merkurijaus tyrimams. Programa tapo pirmąja, kurios kosminiai aparatai pasiekė ir praskriejo šias planetas, bei atliko pirmuosius tyrimus.

Iš dešimties paleistų Mariner programos kosminių aparatų, septyni skrydžiai buvo sėkmingi, o trys baigėsi nesėkme. Planuoti „Mariner 11“ ir „Mariner 12“ kosminiai aparatai buvo išplėtoti į „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ ir priskirti „Voyager“ programai. Vėlesni „Viking 1“ ir „Viking 2“, skirti nusileisti ant Marso paviršiaus, kosminiai aparatai buvo, nors išplėtoti ir didesni, pagaminti „Mariner 9“ pagrindu. Kiti, pagaminti „Mariner“ pagrindu, tačiau paleisti prasidėjus jau „Voyager“ programai, kosminiai aparatai buvo „“ (Veneros tyrimams) ir „Galileo“ (Jupiterio tyrimams).

Bendras aprašymas

Visi „Mariner“ serijos kosminiai aparatai pagaminti aštuonkampio korpuso pagrindu, kuriame buvo sumontuota visa elektroninė įranga, o prie jo išorėje buvo prijungti kiti komponentai (antenos, kameros, varikliai, saulės elementai ir pan.). Visi „Mariner“ aparatai, paleisti vėliau nei „Mariner 4“ turėjo po 4 saulės elementų baterijų blokus, išskytus „Mariner 10“, kuris turėjo 2. Visi „Mariner“, išskyrus „Mariner 2“ ir „Mariner 5“, turėjo TV kameras.

Pirmieji 5 „Mariner“ aparatai buvo išvesti į orbitą naudojant „Atlas-Agena“ raketas nešėjas, likusieji 5 – „Atlas-Centaur“ raketas nešėjas. Vėlesni „Mariner“ pagrindu pagaminti kosminiai aparatai į orbitą pakelti naudojant „Titan IIIE“ ir „Titan IV“ nepilotuojamas raketas arba „Space Shuttle“ serijos pilotuojamas daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais su papildoma įranga.

Mariner 1 ir 2

„Mariner 1“ buvo ketinama praskristi Venerą. „Mariner 1“ bandymas paleisti vyko 1962 m. liepos 22 d., tačiau buvo sunaikintas, praėjus 5 minutėms nuo pakilimo, kai sutrikus funkcionavimui raketa - nešėja Atlas-Agena nukrypo nuo kurso. „Mariner 2“ buvo pagamintas kaip „Mariner 1“ dubleris, paleistas 1962 m. rugpjūčio 27 d. Po 3 su puse mėmesio praskriejo Venerą. Misija buvo sėkminga, ir „Mariner 2“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, praskriejusiu kitą planetą.

Misijos tikslas: praskrieti Venerą
Masė: 203 kg
Tyrimų įranga: mikrobangų ir infraraudonųjų bangų radiometrai, kosminių dulkių, , didelės energijos spinduliuotės, magnetinių laukų matuokliai.

Mariner 3 ir 4

„Mariner 3“ ir „Mariner 4“ – kosminiai aparatai skirti Marsą tirti, jį praskriejant. „Mariner 3“ buvo prarastas paleidimo metu, kai kosminio aparato priekinės dalies apvalkalas buvo pažeistas. Jo dvynys „Mariner 4“ buvo paleistas 1964 m. lapkričio 28 d., pirmasis sėkmingai praskrido Marsą ir atsiuntė pirmuosius jo vaizdus, darytus iš palyginti artimo atstumo.

Misijos tikslas: praskrieti Marsą
Masė: 261 kg
Tyrimų įranga: kamera su skaitmeninio įrašo juosta (apie 20 kadrų), kosminių dulkių, saulės plazmos, radiacijos, kosminių spindulių, magnetinių laukų ir dangaus mechanikos matuokliai.

Mariner 5

„Mariner 5“ kosminis aparatas į Venerą paleistas 1967 m. birželio 14 d. ir prie jos priskrido 1967 m. spalį. Buvo aprūpintas eksperimetų įranga Veneros atmosferai tirti radijo bangomis, jos spindesiui analizuoti, taip pat saulės dalelės ir magnetinio lauko nepastovumui aplink planetą fiksuoti.

Misijos tikslas: praskrtieti Venerą.
Masė: 245 kg
Tyrimų įranga: ultravioletinių spindulių fotometras, kosminių dulkių, saulės plazmos, radiacijos, kosminių spindulių, magnetinio lauko, dangaus mechanikos matuokliai.

Mariner 6 ir 7

„Mariner 6“ ir „Mariner 7“ buvo identiški, skirti misijai į Marsą. „Mariner 6“ paleistas 1969 m. vasario 24 d., paskui jį sekęs „Mariner 7“ – 1969 m. kovo 27 d. Jie praskrido virš Marso pusiaujo ir šiaurinio pusrutulio.

Misijos tikslas: praskristi Marsą.
Masė: 413 kg
Tyrimų įranga: plačiakampė ir siaurakampė kameros su skaitmeniniu įrašymo įrenginiu, infraraudonųjų spindulių spektrometras ir radiometras, ultravioletinių sprindulių spektrometras, radijo uždengimo ir dangaus mechanikos matuokliai.

Mariner 8 ir 9

„Mariner 8“ ir „Mariner 9“ buvo identiški įrenginiai, skirti Marso paviršiaus tyrimams bei fotografavimui vienu metu, bet „Mariner 8“ buvo prarastas dėl paleidimo įrenginio gedimo. Jo identiškas komandos draugas „Mariner 9“, paleistas 1971 m. gegužės mėn., tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Jis į Marso orbitą įskriejo 1971 m. lapkričio mėn., pradėjo fotografuoti paviršių ir analizuoti atmosferą, naudojant infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių įrangą.

Misijos tikslas: Marso orbita
Masė: 998 kg
Tyrimų įranga: plačiakampė ir siaurakampė kameros su skaitmeniniu įrašymo įrenginiu, infraraudonųjų spindulių spektrometras ir radiometras, ultravioletinių sprindulių spektrometras, radijo uždengimo ir dangaus mechanikos matuokliai.

Mariner 10

„Mariner 10“ kosminis aparatas paleistas 1973 m. lapkričio 3 d., buvo pirmasis, panaudojęs planetų gravitacijos jėgas, pakeičiant skrydžio trajektoriją. Patekus į Veneros gravitacijos zoną, „Mariner 10“ skriejimo trajektorija buvo šiek tiek pakoreguota taip, kad jis nuskrietų iki Merkurijaus. Tai taip pat pirmasis kosminis aparatas, praskriejęs nedideliu atstumu pro dvi planetas ir pirmasis (kol kas vienintelis), nufotografavęs Merkurijų iš palyginti nedidelio atstumo.

Misijos tikslas: praskrieti Venerą ir Merkurijų.
Masė: 443 kg
Tyrimų įranga: plačiakampė ir siaurakampė kameros su skaitmeniniu įrašymo įrenginiu, infraraudonųjų spindulių radiometras, ultravioletinių sprindulių spektrometras, saulės plazmos, krūvinių dalelių, magnetinių laukų, radijo uždengimo ir dangaus mechanikos matuokliai.