Šis straipsnis apie Jupiterio zondą. Apie navigacinę sistemą skaitykite straipsnyje Galileo (navigacinė sistema).
Testuojamas zondas GalileoGalileo paleidimas iš Space Shuttle Atlantis erdvėlaivio. Misijos pradžia
Misija
Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų - 15000 nuotraukų.
1977 m. spalio mėnesį kilo pirmojo dirbtinio Jupiterio palydovo idėja. Misija turėjo prasidėti 1982 m. ir buvo vadinama „Jupiter Orbiter Probe“. Tačiau tam trukdė finansinės ir techninės problemos, ir 1986 m. sausio 28 d. įvykusi „Challenger“ katastrofa ir po to dvejiems metams sustabdyti kosminių erdvėlaivių skrydžiai.
Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, ir jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti.
Gedimas
Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną.
Dailininko Galileo kosminio zondo koncepsija. Skrydis aplink JupiterįNufotografuoti Jupiterio palydovai
Misijos pabaiga
Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai . Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu.
Šaltiniai
Jokūbas Sūdžius. „Galileo“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 359 psl.
Galileo NASA pasiustas kuris tyre Jupiterį ir jo palydovus Pavadintas zymaus astronomo Galilejo Galilejaus vardu 1 3 mlrd doleriu kainavusia 2719 kg mases kosmine stotį Galileo į kosmine erdve iskele is Atlancio bagazo skyriaus 1989 m spalio 18 d Skrydziui reikalinga greitį Galileo įgyjo po gravitaciniu manevru Veneros 1990 vasario 10 d ir Zemes 1990 gruodzio 8 d ir 1992 gruodzio 8 d planetu apylinkese Erdvelaivis asteroidu ziede is arti nufotografavo asteroidus 951 Gaspra 1991 spalio 29 d ir Ida 1993 rugpjucio 28 d 1994 m liepos menesį Galileo is 238 mln km atstumo stebejo Shoemaker Levy kometos nuolauzu kritima į Jupiterį Sis straipsnis apie Jupiterio zonda Apie navigacine sistema skaitykite straipsnyje Galileo navigacine sistema Testuojamas zondas GalileoGalileo paleidimas is Space Shuttle Atlantis erdvelaivio Misijos pradziaMisijaKadangi misijos tyrimai buvo sekmingi Galileo misija buvo pratesta du kartus Pirmasis pratesimas buvo iki 1999 m gruodzio 31 d buvo skirtas Europai Galileo Europa Mission antrasis visai Jupiterio sistemai Galileo Millenium Mission Kosminis zondas Galileo Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdave į Zeme daugiau kaip 30 GB duomenu is ju 15000 nuotrauku 1977 m spalio menesį kilo pirmojo dirbtinio Jupiterio palydovo ideja Misija turejo prasideti 1982 m ir buvo vadinama Jupiter Orbiter Probe Taciau tam trukde finansines ir technines problemos ir 1986 m sausio 28 d įvykusi Challenger katastrofa ir po to dvejiems metams sustabdyti kosminiu erdvelaiviu skrydziai Didziausias Galileo priesas buvo radiacija Jupiterį gaubiancioje erdveje dar 1999 m del jos sugedo pirmieji du is 11 moksliniu Galileo prietaisu Galileo gavo keturiskart didesne negu kaip buvo planuota radiacijos doze ir zondo darbas tapo visiskai nestabilus del to jautrius prietaisus tarp ju ir vaizdo kamera buvo nuspresta isjungti 2002 m lapkricio 5 d lekdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydova Amalteja ir jos nuotrauku Galileo jau nebegalejo perduoti GedimasIs misijos aplink Jupiterį buvo tiketasi kur kas daugiau informacijos taciau sutrukde pagrindines 4 8 m skersmens radijo rysio antenos gedimas 1991 m balandzio 11 d uzstrigus trims is 18 parabole formuojanciu strypu ji neissiskleide todel teko naudoti mazesne antena Dailininko Galileo kosminio zondo koncepsija Skrydis aplink JupiterįNufotografuoti Jupiterio palydovaiMisijos pabaigaGalileo atrado giliai po pavirsiumi slugsancius Europos Ganimedo ir Kalistos vandenynus kur galima tiketis nezemiskos gyvybes Pats Galileo pries starta nebuvo labai kruopsciai Saugantis neuztersti potencialiai gyvybei tinkamu vietu Zemes mikrobais 2003 m balandzio 14 d atidirbes bet vis dar valdomas erdvelaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudege atmosferoje lekdamas apie 48 26 km s greiciu SaltiniaiJokubas Sudzius Galileo Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 359 psl Bond Peter 2003 m rugsejo 21 d Galileo spacecraft crashes into Jupiter Spaceflight Now Nuoroda tikrinta 2020 m gruodzio 5 d NASA 2010 Suarchyvuotas originalas August 19 2012 Nuoroda tikrinta 2012 m balandzio 24 d Sis straipsnis apie kosminį aparata yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį