KalistaErdvėlaivio Galileo daryta nuotraukaAtradimasAtradėjas Galilėjas GalilėjusAtrastas 1610 m sausio 7 d Orbitos char

**Kalista**
Atradimas
Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka
Atradėjas	Galilėjas Galilėjus
Atrastas	1610 m. sausio 7 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys	1,8827×10⁶ km (0,012585 AU)
Orbitos ilgis	11 829 000 km (0,079 AU)
Ekscentricitetas	0,0074
Periapsis	1 869 000 km (0,0125 AU)
Apoapsis	1 897 000 km (0,0127 AU)
Apskriejimo periodas	16,6890184 d.
Vidutinis greitis orbitoje	max: 8,265 km/s vid: 8,204 km/s min: 8,143 km/s
Posvyris	0,21° (į Jupiterio ekvat.), 2,02° (į ekliptiką)
Planetos palydovas	Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo	4820,6 km (0,378 Žemės)
Paviršiaus plotas	7,3×10⁷ km² (0,143 Žemės)
Tūris	5,9×10¹⁰ km³ (0,0541 Žemės)
Masė	1,0759×10²³ kg (0,018 Žemės)
Vidutinis tankis	1,834 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	1,235 m/s²
Pabėgimo greitis	2,440 km/s
Ašies posvyris	0
Albedas	0,17
Regimasis ryškis	5,7
Paviršiaus temperatūra	vid: ~120 K
charakteristikos
Atmosferos slėgis	atmosferos pėdsakai
Atmosferos sudėtis	anglies dioksidas (100 %)

Kalista – antras pagal dydį Jupiterio palydovas (ir trečias pagal dydį palydovas Saulės sistemoje). Jis tik šiek tiek mažesnis už Merkurijų.

Kalista ilgai buvo laikoma neaktyviu mėnuliu, kurio krateriais nusėtame paviršiuje mažai kas vyksta – nematyti nei aktyvių ugnikalnių, nei tektoninių plokščių judėjimo. Bet 1990 m. Galileo erdvėlaivis nustatė, jog po paviršiumi gali būti sūrus vandenynas, taigi ši vieta potencialiai galėtų tikti gyvybei.

Paviršius ir sandara

*Gipul Catena* kraterių grandinė. Grandinė atsirado greta nukritus daugeliui prieš tai jau suskilusios kometos fragmentų.

Kalistos paviršius yra ledinis su daugybe smūginių kraterių. Tai vienas labiausiai Saulės sistemoje krateriais išvarpytų paviršių, labai senas (apie 4 milijardų metų senumo). Tai, kad krateriai per tiek laiko neišnyko, rodo labai menką geologinį aktyvumą. Kalista atrodo tarsi aptaškyta baltais taškais – manoma, jog tai apledėjusios kalnų viršūnės.

Manoma, kad po ~250 km storio ledo pluta gali būti sūrus vandenynas, dar giliau – uolienų ir ledo mišinys. Dabar manoma, jog vandenynas slypi giliau, nei anksčiau galvota, o gal jo net ir visai nėra. Jei visgi yra, jis liečiasi su uolėtu paviršiumi, taip sudarydamas geresnes sąlygas gyvybei atsirasti.

Kalista turi silpną magnetinį lauką. 1999 m. Galileo aptiko labai retą anglies dioksido atmosferą. Šiuo metu manoma, jog joje gali būti ir šiek tiek vandenilio bei deguonies. Galileo taip pat aptiko aktyvią jonosferą.

Tyrinėjimai

1610 m. atrado italų astronomas Galilėjas Galilėjus. Tyrinėjo kosminiai aparatai Voyager 1 ir Voyager 2 bei Galileo.

Šaltiniai

Callisto. solarsystem.nasa.gov
Impact Crater Chain on Callisto jpl.nasa.gov
Kliore, A. J.; Anabtawi, A.; Herrera, R. G.; et al. (2002). „Ionosphere of Callisto from Galileo radio occultation observations“ (PDF). Journal of Geophysical Research. 107 (A11): 1407. Bibcode:2002JGRA.107kSIA19K. doi:10.1029/2002JA009365. :2027.42/95670.

[nasa-1] Callisto. solarsystem.nasa.gov

[2] Impact Crater Chain on Callisto jpl.nasa.gov

[Kliore_2002-3] Kliore, A. J.; Anabtawi, A.; Herrera, R. G.; et al. (2002). „Ionosphere of Callisto from Galileo radio occultation observations“ (PDF). Journal of Geophysical Research. 107 (A11): 1407. Bibcode:2002JGRA.107kSIA19K. doi:10.1029/2002JA009365. :2027.42/95670.