Mariner 6

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mariner 6
Organizacija:	NASA
Šalis:	JAV
NSSDC ID:	1969-014A
Programa:	Mariner programa
Misijos tikslas:	Marsas
Misijos tipas:	praskriejimas
Paleidimo data:	1969 m. vasario 24 d. 01:29:02 UTC
Paleidimo vieta:	Cape Canaveral, JAV
Paleidimo įrenginys:	raketa-nešėja Atlas-Centaur
Masė:	411,8 kg
Misijos rezultatas:	sėkminga
Ankstesnė misija:	Mariner 5
Velesnė misija:	Mariner 7

Mariner 6 ir Mariner 7 – dviguba JAV Mariner programos 1969 m. atlikta misija į Marsą, planetos tyrinėjimui ją praskrendant. Pagrindiniai misijos tikslai – tirti Marso paviršių ir atmosferą, sukuriant pagrindą ateities tyrinėjimams, iš dalies susijusiems su nežemiškos formos gyvybės paieška, išbandyti ir pagal gautus tyrimų rezultatus vystyti technologijas ateities misijoms į Marsą ir kitiems ilgalaikiams skrydžiams. Abiejuose kosminiuose aparatuose buvo sumontuotos plačiakampės ir siaurakampės televizijos kameros, infraraudonųjų spindulių spektroskopai ir radiometrai bei ultravioletinių spindulių spektroskopai. Abiem aparatais tirta tik planetos aplinka, ir jokių tyrimų skrydžio metu nebuvo atliekama.

Kosminis aparatas ir jo sistemos

„Mariner 6“ ir „Mariner 7“ buvo identiški, pagrindas pagamintas iš aštuonkampio 138,4 cm įstrižainės ir 45,7 cm aukščio magnio karkaso. Prie kūgio formos superstruktūros, esančios karkaso viršuje, pritvirtinta didelio jautrumo 1 m skersmens parabolinė antena. 4 saulės elementų baterijos, kurių kiekvienos matmenys 215x90 cm, pritvirtintos karkaso kampuose viršutinėje dalyje. Saulės baterijos padidino kosminio aparato įstrižainės matmenis iki 5,79 m. Žemo jautrumo bekryptė antena sumontuota 2,23 m aukščio stiebo viršuje, virš parabolinės antenos.

Aštuonkampio karkaso apačioje sumontuota platforma su mokslinių tyrimų įranga. Bendra įrangos masė sudarė 57,6 kg, o bendras kosminio aparato aukštis su antenomis ir mokslinės įrangos platforma – 3,35 m.

Kosminio aparato padėties edvėje nustatymo ir koregavimo sistemą sudarė 3 giroskopai, 12 azoto „variklių“, išdėstytų saulės baterijų galuose, Kanopus (α Car) žvaigždės stebėjimo sistema, 2 pagrindiniai ir 4 papildomi saulės krypties jutikliai. Kosminis aparatas varomas 223 N galios raketiniu varikliu, naudojančiu raketinį kurą hidraziną, įmontuotu karkaso viduje. Manevrų „snapelis“ iš 4 krypties keitimo menčių kyšojo iš aštuonkampės struktūros sienelės.

Energija kosminį aparatą aprūpino 17 472 saulės elementai, išdėstyti 4 baterijos, sudarantys 7,7 kvadratinių metrų plotą. Saulės baterijos sukurdavo 800 W galios energijos Žemės aplinkoje ir apie 449 W – Marso aplinkoje. Daugiausia galios (apie 380 W) kosminis aparatas sunaudodavo Marso aplinkoje. 1200 Wh talpos sidabro-cinko įkraunamos baterijos naudojamos kaip atsarginis energijos šaltinis.

Ryšiui palaikyti buvo naudojami 3 duomenų perdavimo kanalai. A kanalas techninius duomenis perdavinėjo 8 1/3 ir 33 1/3 bps sparta, B kanalas – mokslinius duomenis 66 2/3 arba 270 bps sparta, C kanalas – mokslinius duomenis 16 200 bps sparta. Duomenys perduodami aukštos ir žemos galios antenomis žemo dažnio bangomis, naudojant dvigubą 10/20 W signalų stiprintuvą ir siųstuvus bei vieną signalų imtuvą.

Padarytoms nuotraukoms saugoti įmontuota 195 milijonų bitų talpos analoginė magnetinė juosta. Visi kiti moksliniai duomenys buvo saugomi skaitmeninėje laikmenoje.

Komandų ir valdymo sistema, sudaryta iš centrinio kompiuterio ir komandų eiliškumo įrenginio, sukurta taip, kad vykdytų specialias komandas preciziškai tiksliu laiku. Komandų eiliškumo įrenginyje buvo suprogramuota misijos įvykių seka, taip pat sutrumpinta atsarginė misijos įvykių seka; buvo galimybė įrenginį perprogramuoti skrydžio metu. Įrenginys galėjo vykdyti 62 komandas.

Skrydžio aprašymas

„Mariner 6“ gabenanti nešančioji raketa Atlas-Centaur startavo 1969 m. vasario 24 d. 01:29:02 UTC iš Kenedžio kosminių tyrimų centro kosmodromo, Kanaveralo kyšulio, JAV. Tai buvo pirmasis skrydis, kai panaudojama nauja raketa – nešėja Atlas-Centaur.

Pagrindinis raketos variklis atsiskyrė praėjus 4 min. 38 sek. po paleidimo, dar po 7,5 min. Centaur sudegė, permesdama kosminį aparatą į skriejimo į Marsą orbitą. Tuoj pat po to išsiskleidė Mariner 6 saulės baterijos. 1969 m. kovo 1 d. atliktas pirmasis manevras, kurio metu 5,35 sek. naudotas raketinis kuras. Po kelių dienų, vykdant kosminio aparato pilną išsiskleidimą, dėl ryškių dalelių išsiskyrimo ties Kanopus jutikliu laikinai buvo sutrikdyta pozicija erdvėje.

Liepos 29 d., likus 50 val. skrydžiui iki artimiausio Marsui taško, mokslinių tyrimų įrangos platforma nukreipta į Marso pusę, įjungta mokslinė įranga. Po 2 val. pradėtas vykdyti Marso paviršiaus fotografavimas. Per 41 valandą, naudojant siaurakampę kamerą, padarytos 49 Marso nuotraukos.

Liepos 31 d. 05:03 UTC pradėta „artimoji“ tyrimų fazė. Jos metu padarytos 26 Marso nuotraukos „iš arti“.

Infraraudonųjų spindulių spektrometro 1 kanalas dėl nepakankamo aušinimo negalėjo atlikti tyrimų 6-14 mikrometrų ruože.

Arčiausiai „Mariner 6“ prie Marso priartėjo liepos 31 d. 05:19:07 UTC ir buvo už 3431 km nuo paviršiaus. Praėjus 11 minučių, kosminis aparatas „pasislėpė“ už Marso (nuskriejo į nematomą jo pusę), o dar po 25 min. vėl „išniro“.

Per sekančias keletą dienų „Mariner 6“ perdavė į Žemę visus surinktus duomenis. Po to kosminis aparatas vėl buvo perjungtas į skrydžio režimą, kurio metu buvo atliekami inžineriniai ir komunikacijų bandymai, žvaigždžių fotografavimas, Paukščių tako ir kometos 1969-B teritorijos skanavimas ultravioletinių spindulių jutikliais.

Išskirtinis įvykis įvyko 10 dienų prieš suplanuotą „Mariner 6“ paleidimą, kai šis buvo montuojamas prie Atlas-Centaur raketos – nešėjos: dėl klaidingo veiksmo atsivėrė raketos vožtuvai, sumažėjo numatytas slėgis, raketos korpusas pradėjo lankstytis ir „glamžytis“. 2 darbininkai pradėjo atstatinėti slėgį, išsaugant raketos struktūrą nuo visiško suirimo. „Mariner 6“ buvo iškeltas iš pažeistos raketos ir sumontuotas kitoje Atlas-Century nešančiojoje raketoje bei paleistas tiksliai suplanuotu laiku. Darbininkai, rizikavę, kad yranti ir virstanti raketa gali juos prispausti, buvo apdovanoti NASA Išskirtiniais Drąsos medaliais.

Misijos moksliniai rezultatai

Iš viso „Mariner 6“ ir „Mariner 7“ misijų metu buvo gauta 800 milijonų bitų informacijos. „Mariner 6“ į Žemę perdavė 49 Marso nuotraukas darytas iš toli ir 26 artimas nuotraukas. Atlikus jų tyrimą nustatyta, kad Marso paviršius labai skiriasi nuo Mėnulio (priešingai nei „Mariner 4“ darytos nuotraukos).

Kosminio aparato įranga išmatavo Marso atmosferos ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių emisiją bei radijo bangų refrakciją.

Apskaičiuota, kad atmosferos slėgis gali būti tarp 6-7 milibarų. Radijo bangų tyrimais patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.