Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gvinėja – istorinis geografinis Afrikos regionas, užimantis dalį Vakarų Afrikos.

Gvinėjos regionas Afrikoje, pavaizduotas XVIII a. žemėlapyje (siauriausias apibrėžimas)

Regiono pavadinimas kilo iš berberų žodžio aginaw, kuris buvo iškraipytas patekęs į Portugalų kalbą. Jo pirminė reikšmė buvo „juodas“, ir reiškė juodųjų šalį.

Regiono pavadinimas davė pradžią daugybei vietovardžių, kurių kai kurie net nėra pačiame regione (pvz., Naujoji Gvinėja). Gvinėjos vardas davė pavadinimus ir trims valstybėms Afrikoje: Gvinėjai, Bisau Gvinėjai ir Pusiaujo Gvinėjai, taip pat ir Naujosios Gvinėjos salai pietryčių Azijoje.

Apibrėžimai ir geografija

Nėra vieningo Gvinėjos regiono apibrėžimo, ir termino naudojimas skiriasi nuo konteksto.

Plačiausias apibrėžimas buvo taikomas apibrėžti visą Vakarų Afriką į pietus nuo Sacharos. Šį terminą naudojo portugalai, kurie reiškė ambicijas regiono atžvilgiu (traktavo jį kaip Portugalijos Gvinėją. Į pietus nuo Gvinėjos buvo . Būtent ši Gvinėjos samprata davė pavadinimus geografiškai labai nutolusioms dabartinėms valstybėms Gvinėjai, Bisau Gvinėjai ir Pusiaujo Gvinėjai.
Siauresnis apibrėžimas Gvinėja laiko teritorijas prie Gvinėjos įlankos (ši pavadinta šio regiono vardu), t. y. Gvinėjos regionui nebepriklauso Senegambijos regionas. Šio apibrėžimo atveju pietvakarių Afrikos krantas į šiaurę nuo įlankos vadinasi aukštutine Gvinėja, o į rytus – žemutine Gvinėja.
Siauriausias apibrėžimas Gvinėja laiko tik pietvakarių Afrikos krantą į šiaurę nuo Gvinėjos įlankos. Rytuose regiono natūralia riba tampa Kamerūno kalnai. Vakaruose jis liečiasi su Atlantu. Šiaurėje regionas liečiasi su Saheliu (arba Sudano regionu), tačiau pereinamoji riba yra labai neaiški. Didžiausias Gvinėjos regiono skirtumas nuo Sahelio yra gamtiniai ir klimatiniai skirtumai. Gvinėjos regionas apaugęs tropinių miškų ir savanų mozaika, o šiaurėje esantis Sudanas ir Sahelis pasižymi išimtinai savanų klimatu. Šiuo atveju Gvinėja irgi yra dalinama į Aukštutinę Gvinėją (vakarinė miškinga dalis nuo Dramblio Kaulo kranto), kuri yra gerokai rečiau apgyvendinta, ir Žemutinę Gvinėją.

Istorija ir kultūra

Pagrindinis straipsnis – Benino civilizacija.

Gvinėjos (siauriausia prasme) regiono istorija ir kultūra yra neatsiejama nuo Benino civilizacijos, kuri vystėsi didžiojoje regiono dalyje (Žemutinėje Gvinėjoje). Ši kultūra nuo senovės buvo labai stipriai įtakojama Sahelio civilizacijos, iš kur buvo introdukuotos žemės ūkio kultūros, daugybė papročių, tradicijų. Nepaisant to, dėl skirtingų gamtinių sąlygų Sahelio valstybės niekuomet nevaldė Gvinėjos regiono, kur buvo nepalankios sąlygos veisti gyvulius ir vykdyti užkariavimus, tipiškus Sahelio savanoje. Dėl skirtingų sąlygų susiformavo ir skirtinga, jamsu paremta Gvinėjos įlankos virtuvė.

Gvinėjos gyventojų tankumas buvo gerokai didesnis nei Sahelyje, čia atsiradusios vietinės valstybės buvo daug mažesnės ir kompaktiškesnės. Nuo mūsų eros II tūkstantmečio pradžios Gvinėjoje klestėjo akanų, gbe, jorubų, binių, igbų, idžų, ibibijų valstybės. Vieninga valstybė niekuomet neegzistavo. Vietinės valstybės išvystė aukštą bronzos lydymo techniką, dramblio kaulo drožybą, tekstilės meną, kurie liudijo apie aukštą civilizaciją.

Nuo XVI a. Gvinėjos regiono tautos ėmė aktyviai bendrauti su Vakarų valstybėmis. Šios pritaikė savo pavadinimus regiono pakrantėms. Taip atsirado pavadinimai Grūdų krantas, Dramblio Kaulo Krantas, Aukso krantas, Vergų krantas, Nigerio delta. Šie regionai tapo bene svarbiausiais vergų tiekėjais visoje Afrikoje.

XIX a. pabaigoje visos regiono vietinės valstybės buvo užimtos Vakarų kolonijinių imperijų: Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, politiškai padalinant regioną į siaurus ruožus. Jie davė pradžią dabartinėms valstybėmis, kurių dauguma nepriklausomybę iškovojo apie 1960 m.

Valstybės

Gvinėjos (siauriausia prasme) regionas nesutampa su dabartinių valstybių ribomis. Šiuo metu jame yra šios valstybės:

Bisau Gvinėja
Siera Leonė
Pietinė Gvinėja
Liberija
Pietinis Dramblio Kaulo Krantas
Pietinė Gana
Pietinis Togas
Pietinis Beninas
Pietinė Nigerija
Siauras vakarinis Kamerūno ruožas