Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Prancūzijos kolonijinė imperija (pranc. Empire colonial français) – kolonijinė imperija, kontroliuojama iš Prancūzijos. Didžiausios galybės pasiekė XX a., kuomet valdė apie 12 347 000 km² pasaulio teritorijos. Tuo metu tai buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija.

Prancūzijos kolonijinė imperija
pranc. Empire colonial français

1534 – 1980


Vėliava	Herbas

Himnas
Prancūzijos himnas

Prancūzijos kolonijinė imperija

Sostinė

Paryžius

Kalbos

Prancūzų

Vyriausybė

Neįvardinta

Karalius / prezidentas

1534–1547 (pirmas)

Pranciškus I (karalius)

1974–1980 (paskutinis)

Valéry Giscard d'Estaing (prezidentas)

Istorija

- Užimta Gaspė įlanka

1534 m., 1534

- Vanuatu nepriklausomybė

1980 m.

Valiuta

Prancūzijos frankas

Pirmosios ir antrosios Prancūzijos imperijų žemėlapis

Ispanijai saugant savo kolonijinės plėtros monopoliją ir dėl vidinių problemų – pirmosios pastangos kurti kolonijas buvo gana vėlyvos. Ankstyvosios kolonijos Pietų Amerikoje – Pusiaujo Prancūzija 1612 m. , Antarktinė Prancūzija 1555 m. Rio de Žaneire ir Floridoje nebuvo sėkmingos dėl menkos valdžios paramos ir Ispanijos bei Portugalijos pasipriešinimo. Kolonijinės imperijos kūrimas prasidėjo tik nuo 1605 m. liepos 27 d., įkūrus Šiaurės Amerikos Akadijos kolonijoje.

Imperija vystėsi dviem etapais. Iš pradžių (XVII a.) ji daugiausia dėmesio skyrė Šiaurės Amerikai, kur buvo įkurta Naujoji Prancūzija, taip pat Karibams ir Pietų Azijai. Pagal Prancūzija buvo priversta didžiąją dalį savo Amerikos ir Indijos valdų atiduoti Anglijai ( dar anksčiau perdavė sąjungininkei Ispanijai, kad ji nepatektų į britų rankas).

Antrosios imperijos metu (nuo 1830 m.) Prancūzija didžiausią dėmesį kreipė į Afriką ir Pietryčių Aziją. Tarp 1845 m. ir 1897 m. Prancūzija užėmė visą Sacharą. Tuo pačiu metu Prancūzija užėmė beveik visas Indijos vandenyno salas ir didžiąją dalį Okeanijos. 1954 m. Prancūzijos kolonijinė imperija žlugo Azijoje, o 1960 m. ir Afrikoje.

Dabartinė imperijos liekana yra Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos, tarp kurių didžiausia teritorija yra Prancūzijos Gviana.

Dėl prancūzų imperializmo buvusiose kolonijose išplito prancūzų kalba, švietimas.

Prancūzijos valdos Afrikoje

Valda	Įsigijimas	Praradimas	Istorija
Afrika
Egiptas	1798	1801	Užkariautas Napoleono, 1801 m. grįžo Osmanų imperijai
	1943	1951	Užimtas Antrojo pasaulinio karo metu, nuo 1947 m. JTO globojama teritorija, nuo 1951 m. nepriklausomos Libijos dalis
	1830	1962	1830 m. Alžyro užkariavimo pradžia, 1881 m. okupuotas Tunisas, 1911 m. Marokas, nepriklausomi nuo 1956 m., išskyrus Alžyrą, kuris nepriklausomu tapo 1962 m.
Prancūzijos Vakarų Afrika	1895	1960	1612 m. įsteigtas prancūzų prekybinis postas Senegale, 1677 m. išvyti olandai ir įsteigta prancūzų kolonija, 1758–1779 ir 1809–1819 m. okupuota britų, 1840 m. pradėtas užkariauti Senegalas ir Vakarų Afrika, 1895 m. įkurta Prancūzijos Vakarų Afrika, 1958 m. padalinta į kolonijas priklausančias Prancūzijos Bendrijai (išskyrus Gvinėją), 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomomis.
Prancūzijos Ekvatorinė Afrika	1663	1960	1875 m. Prancūzijos kolonija tapo Gabonas, toliau vyko kolonijų užkariavimas ir 1910 m. įkurta Prancūzijos Ekvatorinė Afrika, 1958 m. padalinta į autonomines respublikas priklausiusias Prancūzijos Bendrijai, 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomomis
Prancūzijos Somalilandas	1862	1977	1896 m. Džibutis tapo Prancūzijos Somalilando kolonija, nuo 1977 m. visiškai nepriklausomas vėl kaip Džibutis
Madagaskaras	1885	1960	XVII–XVIII a. ginčytina teritorija tarp Anglijos ir Prancūzijos, 1883 m. užimtas Prancūzijos, 1885 m. priskirtas Prancūzijai, 1896 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1958 m. autonomija Prancūzijos Bendrijos ribose, nuo 1960 m. nepriklausomas
Komorai	1841	1975	1841 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1886 m. tapo Prancūzijos protektorato Mayotte dalimi, 1887 m. „Komorų protektoratas“, 1908 m. sujungtas su Mayotte, 1914 m. priskirti Madagaskaro generaliniam gubernatoriui, 1961 m. suteikta autonomija, 1975 m. nepriklausomi, išskyrus Mayotte
Kamerūnas	1919	1960	1919 m. Tautų Sąjungos valda, 4/5 perduoti kaip mandatinė teritorija Prancūzijai, nuo 1945 m. JT globojama teritorija, 1960 m. tapo nepriklausomu kaip Rytų Kamerūnas
Reunjonas	1640		1640 m. užimtas Prancūzijos, 1946 m. tapo Prancūzijos užjūrio departamentu, 1982 m. Prancūzijos užjūrio regionas ir ES dalis
Maurikijus	1715	1810	Užimtas Prancūzijos, 1767 m. Prancūzijos kolonija, 1810 m. užkariautas Didžiosios Britanijos

Europoje Prancūzijos valdytos teritorijos

Be užjūrio valdų Prancūzija skirtingais laikotarpiais valdė ir kai kurias Europos šalis, tačiau jų negalima painioti su kolonijomis, nes jų teisinis statusas visada buvo kitoks.

Valda	Įsigijimas	Praradimas	Istorija
Europos teritorijos
Neapolio karalystė	1500	1504	1500 m. užkariavo karalius Liudvikas XII, 1504 m. grįžo Ispanijai
Milano hercogystė	1499 1515 1524	1513 1521 1525	1499 m. užimta Prancūzijos, 1513 m. šveicarų išstumta, 1515 m. valdant karaliui Pranciškui I vėl tapo Prancūzijos, 1521 m. tapo savarankiška, 1524 m. trumpai užimta prancūzų, 1525 m. užimta Šventosios Romos imperijos kariuomenės.
Ispanijos Nyderlandai Austrijos Nyderlandai (dabartinė Belgija)	1667 1672 1745 1794	1668 1679 1748 1814	1667–1668 m. karo metu Prancūzija užėmė Burgundijos grafystę, tačiau pagal 1668 m. ją turėjo grąžinti Ispanijai, išskyrus Eną, Lilį, Šarlerua, Kortreiką, Turnė ir , kurie liko Prancūzijai, 1672 m. metu Prancūzija užėmė šiaurinę Ispanijos Nyderlandų dalį, pagal Nimvegeno taiką 1679 m. galutinai užėmė Burgundijos grafystę, tačiau turėjo pasitraukti iš Ispanijos Nyderlandų šiaurės, 1745-48 m. ir 1794 m. Prancūzija užėmė Austrijos Nyderlandus, kurie sutartimi buvo Austrijos formaliai perduoti Prancūzijai, 1814 m. prijungti prie Nyderlandų
Liuksemburgas	1684 1795	1697(?) 1814	1684 m. užimtas Prancūzijos, 1714 m. prijungtas prie Austrijos Nyderlandų, 1795 m. vėl okupuotas prancūzų, nuo 1815 m. savarankiškai kaip .
Dalmatija	1809	1814	Pagal Austrijos perduota Prancūzijai, bet atiduota Italijai, 1809 m. prijungta prie Prancūzijos, 1815 m. grįžo Austrijai.
Menorka	1756	1763	SEptynerių metų karo metu 1756 m. okupuota Prancūzijos, 1763 m vėl užimta Didžiosios Britanijos
	1809	1814	1809 m. taika Austrijos perduotos Prancūzijai, 1814 m. grįžo Austrijai kaip Ilyrijos karalystė
Elba	1802	1815	1802 m. tapo Prancūzijos, 1815 m. prijungta prie Toskanos
	1797	1809	Pagal atiteko Prancūzijai, 1809 m. okupuotos Didžiosios Britanijos
Katalonija	1808	1813	Okupuota Prancūzijos, 1812 m. prijungta prie Prancūzijos, 1813 m. grąžinta Ispanijai
Korfu	1797 1807	1798 1814	Pagal atiteko Prancūzijai, 1798 m. Rusijos protektoratas, 1805 m. vėl užimta prancūzų, 1815 m. britų protektoratas
Korsika	1401 1553 1768 1796 1815	1409 1559 1794 1814 -	Dėl Korsikos ilgą laiką kovojo Piza, Genuja, Aragono karalystė ir Prancūzija, 1768 m. Prancūzija Korsiką nusipirko ir 1769 m. aneksavo, 1794-96 m. Prancūzijos Revoliucijos metu ir 1814 m. per Napoleono karus trumpai buvo okupavusi Didžioji Britanija, šiuo metu autonominė Prancūzijos provincija
Malta	1268 1798	1284 1801	Viduramžiais trumpą laiką priklausė Prancūzijai, 1798 m. užimta Napoleono, 1801 m. prarasta
Klaipėdos kraštas	1920	1923	1918 m. atskirtas nuo Rytų Prūsijos, 1920 m. administruojamas prancūzų, 1923 m. prijungtas prie Lietuvos
Monakas	1641 1861	1815 1918	Prancūzijos protektoratas, nuo 1918 m. formaliai nepriklausomas
Nyderlandai	1795	1813	Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Batavijos respublika, 1806 m. pervadinta į , 1810 m. prijungti prie Prancūzijos, nuo 1813 m. vėl nepriklausomi
Didelės teritorijos: Vokietijoje Šveicarijoje ir Italijoje	1793	1814	Formaliai Prancūzijos departamentai
Saras	1920 1945	1935 1957	Pagal Versalio sutartį perduotas Prancūzijai kaip Tautų Sąjungos, 1935 m. grįžo Vokietijai, po Antrojo pasaulinio karo okupuotas Prancūzijos, 1946 m. oficialiai tapo Prancūzijos protektoratu, 1957 m. po plebiscito grąžintas Vokietijai

Kolonijinės imperijos
Portugalijos \| Ispanijos \| Britanijos \| Prancūzijos \| Nyderlandų \| Rusijos \| Japonijos \| Vokietijos \| Italijos \| Belgijos \| Danijos \| Švedijos \| Kuršo