Kirgizų kaganatas

Kirgizų kaganatas – klajoklių gentinė konfederacija, egzistavusi IX–X a. Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino Jenisejaus kirgizų gentys. Nors kirgizai gyveno Pietų Sibire (dab. Chakasijoje), jų valstybės politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Orchono slėnyje (centrinė Mongolija). Didžiausio išsiplėtimo laiku taip pat trumpai kontroliavo Rytų Turkestaną, dalį Mandžiūrijos.

Kirgizų kaganatas
buvusi gentinė konfederacija
← 840 – 924
Location of
Sostinė
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Uigūrų sutriuškinimas	840 m., 840
- Subyrėjimas	924 m.

Nepriklausomai nuo pavadinimo, Kirgizų kaganatas nevaldė dabartinės Kirgizijos teritorijos, o kaganato valdančioji etninė grupė nebuvo tiesioginiai dabartinių kirgizų protėviai. Jie kalbėjo , iš kurios kildinamos chakasų, šorų, altajiečių ir kitos kalbos.

Istorija

Tiurkiškai kalbantys Jenisejaus kirgizai, laikomi dinglingų palikuonimis, gyveno pietų Sibire (dab. Chakasijoje), ir ilgą laiką buvo priklausomi nuo galingesnių tiurkų valstybių: žoužanų, goktiurkų. Šių kaganatų sudėtyje jie sudarė atskirą vienetą ir buvo valdomi vadų, tituluojamų elteberais. VIII a. I pusėje jų valdovas Bars-kaganas pasiskelbė nepriklausomu nuo Tiurkų kaganato. Vėliau kirgizus siekė pajungti Uigūrų kaganatas, ir laikinai jam tai pavyko 758 m.

840 m. kirgizų kaganas Ažė (valdė 818–847 m.), pasinaudodamas vidaus neramumais Uigūrų kaganate, užpuolė jį ir nusiaubė. Užėmę ir sudeginę uigūrų sostinę Ordubaliką, kirgizai paveldėjo uigūrų valdytą stepių imperiją. Jos branduolys buvo Mongolų stepė, bet kirgizai taip pat sporadiškai valdė ir vakarų Mandžiūriją, Rytų Turkestaną. Manoma, kad dalis kirgizų ekspansijos metu galėjo numigruoti iki Uralo kalnyno, kur įsiliejo į baškirų etnosą.

Kirgizų kaganai išlaikė hegemoniją stepėje 80 metų. Kaganate be jų gyveno daugybė kitų genčių, kalbėjusių daugiausia mongolų kalbomis: kidaniai, totoriai, , , , ir kt. Jie susirašinėjo su Tangų Kinija. Kaganatas turėjo stiprią armiją, kurios nariai buvo dalinama į tiumenus, po 10 tūkst. karių. Armijai vadovavo sangunai.

924 m. kaganatas buvo sunaikintas, ir kirgizus Mongolijos stepėje pakeitė nauja tauta – kidaniai, čia sukūrę . Dalis Jenisiejaus kirgizų, likę gyventi savo tėvynėje, davė pradžią dabartinėms altajiečių, chakasų tautybėms.

Šaltiniai ir literatūra

• Бартольд В. В. Киргизы: Исторический очерк. Фрунзе, 1927.
• Бичурин Н. Я. Собрание сведений о народах, обитавших в Средней Азии в древние времена. Т. I., М.; Л. 1950.
• Козьмин Н. Н. Хакасы: Историко-этнографический и хозяйственный очерк Минусинского края. — Иркутск, 1925.
• Бутанаев В. Я., Худяков Ю. С. История енисейских кыргызов. — Абакан, 2000.
• Чороев Т. К. Зарождение Кыргызского Каганата. Бишкек, 2005.
• Худяков Ю. С. Кыргызский каганат.