Uigūrų kaganatas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Uigūrų kaganatas (Orchono raštu: , Uyγur) – klajoklių gentinė konfederacija, egzistavusi VIII–IX a. Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino („9 ogūzų“) gentys. Politinis ir kultūrinis centras koncetravosi Orchono slėnyje (centrinė Mongolija). Didžiausio išsiplėtimo laiku 762 m. kontroliavo Mongolijos plynaukštę, Rytų Turkestaną, dalį Kazachų stepės ir .

Uigūrų kaganatas
buvusi gentinė konfederacija
← 744 – 848 →
Location of
Sostinė
Valdymo forma	Monarchija
Kaganas
744–747 (pirmasis)	Kutlugas
841–847 (paskutinis)	Oge-chanas
Era	Viduramžiai
- Goktiurkų sutriuškinimas	744 m., 744
- Pralaimėjimas kirgizams	848 m.

Tuometiniuose kinų šaltiniuose valstybė vadinta Huihu (kin. 回鶻, pinyin: Huíhú) ar Huihe (kin. 回紇, pinyin: Huíhé). Dėl vyraujančios genčių sąjungos valstybė dar vadinama Toguz-ogūzų valstybe (pinyin: Jiuxing). Dabartine mongolų kalba valstybė vadinama Уйгурын хаант улс.

Istorija

Įkūrimas

Tuguz-ogūzų (dar vadinamų uigūrais) konfederacija formavosi Rytų tiurkų kaganate, kaip opozicija gok-tiurkų valdančiojo klano viešpatavimui. Kitos svarbios tuometinės konfederacijos buvo karlukai (dar vadinami uč-ogūzais) ir . Pastarieji 744 m. nuvertė paskutinįjį goktiurkų kaganą. Tais pačiais metais uigūrai susivieniję su karlukais nužudė basmilių kaganą, o basmilius pavertė vergais. Uigūrų vadas tapo naujai įkurto kaganato kaganu, o karlukų vadas paskirtas (antruoju pagal rangą kaganate). Valstybės sostinė liko Orchono slėnyje, tačiau vietoj senojo Otukeno sostinę jie įtvirtino .

Hegemonija

747 m. kaganui Kutlugui mirus, valdžią paveldėjo jo sūnus Bajančuras. Jis konsolidavo valdžią visoje mongolų stepėje, galutinai pakeisdamas goktiurkų hegemoniją. 755 m. kilus vidaus neramumams Tangų Kinijoje, pastaroji prašė kagano pagalbos susidorojant su sukilėliais ir atremiant Tibeto armijas. Už pagalbą Bajančuras gavo Kinijos duoklę ir vedė imperatoriaus dukrą.

Kaganato aukso amžius tęsėsi ir valdant Bajančuro sūnui . Sudaręs sąjungą su Kinija, jis ir toliau dalyvavo pastarosios reikaluose, gaudamas už tai įvairių privilegijų. Tačiau kinų kultūrinė įtaka jo valstybėje buvo silpna. Vietoj jos, kaganas rinkosi kultūrinę įtaką iš Vidurinės Azijos, kur Šilko keliu plūdo naujos idėjos ir meno stiliai. Valdovo dvare įtakingi tapo sogdų kilmės pirkliai. 762 m. Tengri Bogu priėmė manicheizmą, religinę atmainą iš Irano, kaip pagrindinę savo imperijos religiją.

Smukimas

779 m. Tengri Bogu ketino sulaužyti taikos sutartį su Kinija ir ją užpulti. Tačiau jo dėdė Tun Baga Tarchanas surengė sukilimą, kurio metu nužudė kaganą bei keletą tūkstančių jo artimųjų, pats pasiskelbdamas kaganu. Savo valdymo laikais jam pavyko išlaikyti savo imperijos pozicijas, tačiau jam mirus 789 m. ji negalėjo išvengti irimo. Atsiskyrė karlukai, pietines kaganato teritorijas (Tarimo baseiną) užvaldė Tibetas.

795 m. baigėsi pirmojo kagano pradėta Jaglakarų dinastija, ir valdžią užgrobė karvedys Kutlugas. Jis pradėjo Edizų dinastiją. Nors jam valdant buvo pasiektas stabilumas, IX a. pradžioje kaganatas nugrimzdo į ilgalaikę krizę.

840 m. vienas iš kaganato ministrų Kulug Baga pabėgo į šiaurę, kur valdė Jenisiejaus kirgizai ir pakvietė juos užpulti Uigūrų kaganatą. Įsiveržę šie nužudė apsišaukėlį kaganą Kurebirą. Tikrasis kaganas Oge-chanas, tuo tarpu, tęsė kovą prieš kirgizus. 847 m. jis nužudytas, ir valdžią Mongolijos stepėje paveldėjo Kirgizų kaganatas.

Didelė dalis kaganato diduomenės, uigūrai, masiškai migravo į kirgizų nekontroliuojamas teritorijas pietuose. Dalis jų įkūrė valstybes, tokias kaip (Hesi koridoriuje), ar (Turfano įduboje). Toguz-ogūzų palikuonys tapo įtakingi Tarimo baseine ir Žetisu, kur kartu su karlukais įkūrė Karachanidų chanatą.

Kultūra

Nors Uigūrų kaganatas, kaip ir ankstesnės klajoklių imperijos Mongolijos stepėje, buvo sukurtas nomadų genčių, tai buvo pirmoji valstybė, siekusi sistemingo valstybės administravimo ir išaugusi iš gentinės konfederacijos. Ji turėjo pastovią įtvirtintą sostinę. Ordubalikas, dar žinomas kaip Karabalgasunas, netoli goktiurkų sostinės Otungeno ir vėlesnės mongolų sostinės Karakorumo, buvo statomas įtvirtintų Vidurinės Azijos miestų pavyzdžiu. Jame buvo administraciniai pastatai, lobynas, amatininkų dirbtuvės, šventyklos.

Per Šilko kelią ir ypač per sogdų tautybės pirklius kaganato gyventojai pirmiausia priėmė persišką įtaką. Per šią įtaką valstybę pasiekė manicheizmas, nestorianizmas ir netgi krikščionybė. Tiesa, šios religijos liko daugiausia diduomenės tarpe, tuo tarpu didelė dalis gyventojų ir toliau išpažino tiurkiškus tikėjimus.

Kaganato diduomenė naudojo tiurkų kalbos atmainą, kurios tiesioginė palikuonė yra (dabar ją naudoja vos apie 4000 žmonių). Ši kalba su dabartine uigūrų kalba nėra susijusi tiesiogiai: pastarosios tiesiogine pirmtake yra laikoma . Senajai uigūrų kalbai rašyti naudotas Senasis tiurkų raštas, taip pat iš Vidurinės Azijos atėjęs .

Kaganų sąrašas

Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija), Dinglingai
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai, Tiele
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai ()
Mongolų imperija
Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

• Jaglkarų dinastija:

1. 744–747 Qutlugh bilge köl;
2. 747–759 El-etmish bilge ();
3. 759–779 Qutlugh tarqan sengün ();
4. 779–789 Alp qutlugh bilge (Tun Baga Tarchanas);
5. 789–790 Ai tengride bulmïsh külüg bilge;
6. 790–795 Qutlugh bilge;

• Edizų dinastija:

1. 795–808 Ai tengride ülüg bulmïsh alp qutlugh ulugh bilge (Kutlugas)
2. 808–821 Ai tengride qut bulmïsh külüg bilge;
3. 821–824 Kün tengride ülüg bulmïsh alp küchlüg bilge;
4. 824–832 Ai tengride qut bulmïsh alp bilge (Kasaras);
5. 832–839 Ai tengride qut bulmïsh alp külüg bilge;
6. 839–840 Kurebiras (uzurpatorius)
7. 841–847 Oge-chanas;