Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kidaniai, dar žinomi kaip kitaniai, kitajai (kin. 契丹; pinyin Qìdān; rus. кидани; angl. Khitans, Khitai) – istorinė mongolų klajoklių tauta (pagal kinų istoriografiją – mandžiūrų tauta), kilusi iš Mandžiūrijos, senovėje gyvenusi teritorijose, kurios dabar yra Vidinė Mongolija ir Mongolijos Respublika.


Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai	Sušenai
Šianbai

	Balhė
(Kidaniai)
()
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika	Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija ()	Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

Istorija

Kilmė

Kinų šaltiniuose kidaniai žinomi nuo IV a. Kidaniai kilę iš sianbų (Xianbei) juivenių (Yuwen) klano, etninės grupės, gyvenusios dabartinėje Liaoningo provincijoje. Teritoriją užkariavus Murong klanui juivenių likučiai pasklido šiuolaikinėje Vidinėje Mongolijoje ir susimaišė su vietiniais mongolais. VI a. viduryje jie buvo žinomi kaip atskira etninė grupė, kuri mokėjo mokesčius Šiaurės Vei karalystei.

Tang dinastijos laikais kidanius pajungė uigurai. 842 m. uigurai išsikraustė iš Mongolijos plynaukštės, ir kidaniai, pasinaudoję valdžios nebuvimu, įsiveržė į uigurų paliktas teritorijas ir užvaldė jas. Kidaniai panaudojo stepių kavalerijos galimybes (matė, kaip kariavo uigurų ir kirgizų kavalerija).

Liao karalystė

Pagrindinis straipsnis – .

907 m. Abaoji, žinomas pomirtiniu vardu imperatorius Taizu, buvo paskelbtas kidanių vadu. Liao dinastija buvo paskelbta tik 947 m., bet jos pradžia laikomas Abaoji iškilimas. Abaoji panaudojo nemažai naujovių. Savo imperiją jis padalino į dvi dalis. Viena buvo klajoklių, valdoma pagal klajoklių papročius, o kitoje gyveno sėslūs gyventojai, tvarkomi pagal kinišką modelį. Jis pabandė įvesti ir taisyklę, paskyrė vyriausią savo sūnų įpėdiniu, bet šis tėvo sosto nepaveldėjo.

Abaoji bijojo, kad kinų patarėjai ir valdymo būdai gali išblukinti tautinę savimonę, todėl kidaniai sąmoningai stengėsi išlaikyti savo gentinius papročius, maistą, aprangą, atsisakė naudoti kinų kalbą ir susikūrė rašybos sistemą savo kalbai. Pirma tokia sistema buvo sukurta 920 m., kita, abėcėlinė, – penkeriais metais vėliau.

Žinoma, kad VII a. surengė antpuolius į Kinijos imperiją. 605 m. kidanius, betraukiančius į pietus, sumušė Sui dinastijos generolo vedami 20 000 tiurkų kavalerijos. 696 m. kidaniai pasiekė Pekino apylinkes, nors buvo tiurkų kaganato vasalai, o tiurkai buvo Tang dinastijos vasalai. Tang dinastija paprašė tiurkų, kad šie padėtų, ir kidaniai netrukus atsitraukė.

751–752 m. kidaniai vėl patraukė į pietus pulti Tang dinastijos Kiniją, bet jiems kelią užkirto An Lušano (An Lushan) kariuomenė. Dėl nuolatinio kidanių veržimosi į imperijos šiaurės rytus An Lušanas gaudavo vis daugiau kariuomenės iš kinų, kol ji pasiekė 160 000. Sustiprėjęs An Lušanas sukilo, užėmė Tang dinastijos sostinę ir net buvo pasiskelbęs imperatoriumi.

Kinų imperija ilgai negalėjo susidoroti su kidaniais, todėl 1004 m. pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo duoklę. 1042 m. duoklė padidėjo, o 1075 m. kidaniams atidavė dalį savo teritorijos.

Karakitajai

Pagrindinis straipsnis – Karakitajai.

XI a. pabaigoje kidanių Liao valstybė ėmė silpti, ir 1125 m. ją sunaikino (angl. jurchens)

Nemažai Liao dinastijos didikų patraukė į vakarus ir Kazachų stepėje buvo įkūrę trumpai (1124–1211) gyvavusią Karakitajaus (angl. Kara-Khitan) karalystę (kitaip – Vakarų Liao), kurią vėliau asimiliavo vietiniai tiurkai ir iranėnai. Šios karalystės pavadinimas išliko kaip rus. Китай 'Kinija', senieji pavadinimai angl. Cathay, portugališkas Catai, ispaniškas Catay.

Sostinės

Liao dinastija egzistavo beveik du šimtmečius. Kidanių teritorijos centre buvo pagrindinė sostinė, o regionuose – dar keturios sostinės. Viena iš regioninių sostinių buvo Pekinas – tai buvo pirmas kartas, kai jis tapo sostine, nors tada ir ne pagrindine.

Kidanius žinojo arabai, juos minėjo musulmonų metraštininkai. Kidaniai buvo kelis kartus susirėmę su Chorezmo imperija. Pradžioje jie laimėjo ir buvo uždėję metinę duoklę. Bet po kurio laiko jie labai smarkiai pralaimėjo Muhamedui II, ir nuo tada musulmonams grėsmės nebekėlė.

Tautos likimas

Kidanių kalba iki šiol neįskaitoma, todėl detali jų istorija nėra žinoma. XV a. viduryje kidaniai minimi korėjiečių dokumentuose. Po kurio laiko kidanių pavadinimas išnyko.

Neseniai atsirado genetinių įrodymų, kad kidanių palikuonys gali būti daūrai.