Šiaurės Vei

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šiaurės Vei (kin. 北魏, pinyin: Běi Wèi) – svetimšalių valstybė, egzistavusi 385–534 m. Šios dinastijos valdomą valstybę sukūrė proto-mongolų tabgačų tauta.

北魏 Šiaurės Vei
buvusi karalystė
386 – 535
Location of Šiaurės Vei ir kitos valstybės apie 500 m.
Sostinė	(386-398) (398-493) Luojangas (493-534) Čanganas (534-535)
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas nuo Ankstyvosios Čin	386 m., 386
- Skilimas	535 m.

Valstybės ištakos siejamos su apylinkėse egzistavusia tabgačų (310–376), kuri ilgainiui buvo absorbuota į . Tačiau šiai greitai nusilpus, tabgačai vėl atkūrė nepriklausomybę, šį kartą kaip Vei karalystė. Ši karalystė sparčiai stiprėjo. Šiaurėje ji kovojo su protomongolų Žužanų kaganatu, kurio klajoklius apie 402 m. išstūmė į stepę.

Pietuose Šiaurės Vei dinastija susidūrė su kinų dinastijomis, iš pradžių Liu Song (南宋, 420–478 m.), vėliau ją pakeitusiomis Pietų Či 南齊, 479–501 m.) ir Pietų Liang (梁, 502–556 m.) valstybėmis. 423 m. (409–423 m.) iš Liu Song dinastijos atėmė Luoyang miestą ir apie 439 m. suvienijo visą šiaurinę Kiniją. Svarbiausias tabgačų valdovas buvo . Jo raiteliai 424-5, 429, 443, 449 ir 458 m. sėkmingai kovojo su žužanais.