Ugandos Respublika

Ugandos Respublika suah. Jamhuri ya Uganda angl. Republic of Uganda
Vėliava Herbas
Himnas: „O Uganda, grožio žeme“
Uganda žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, suahilių
Sostinė	Kampala
Didžiausias miestas	Kampala
Valstybės vadovai  • prezidentas  • premjeras ministras  • -	Yoweri Museveni -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	236 040 km^2 (80) 15,39 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	41 652 938 (34) 137,1 žm./km^2 (61)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2011 (progn.) 46,36 mlrd. $ (78) 1 341 $ (153)
Valiuta	Ugandos šilingas (UGX)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1962 m. spalio 9 d.
Interneto kodas	.ug
Šalies tel. kodas	+256

Ugandos Respublika (Uganda) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kenija rytuose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika vakaruose, Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Ugandos istorija.

Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt.

Nuo XIX a. vid. Ugandoje pradėjo lankytis arabų vergų pirkliai ir britų keliautojai, ieškoję Nilo ištakų. 1877 m. pradėtos steigti krikščioniškos misijos, o 1888 m. Uganda paskirta Britų Rytų Afrikos kompanijai. Nuo 1894 m. sudarytas Ugandos protektoriatas su sostine Entebėje. XIX a. pab. į kraštą atgabenta daug indų, kurie vykdė geležinkelio statybas. Britai palaipsniui inkorporavo visas vietines karalystes ir 1914 m. Uganda įgavo dabartinius kontūrus.

1962 m. Uganda tapo nepriklausoma valstybe, bet liko Britų Sandraugoje. Bugandos karalius paskirtas šalies prezidentu, tačiau iš tikro šalį valdė premjeras Milton Obote. Dėl politinės trinties 1967 m. Obotė pakeitė konstituciją, kuria panaikino monarchiją, ir pasiskelbė prezidentu. 1971 m. generolas Idi Aminas įvykdė karinį perversmą ir įvedė diktatūrą. Jo valdymo metai pasižymėjo nuožmiu susidorojimu su bet kokia opozicija, konfrontacija su Vakarų šalimis, terorizmo parama (Entebės operacija), prievartiniu azijiečių iškeldinimu. 1978–1979 m. Aminas įvėlė šalį į karą su Tanzanija. Dėl karo Uganda patyrė didelių nuostolių, o pats Aminas buvo priverstas pasitraukti iš šalies.

Vėliau iki pat 1985 m. šalyje vyko , tarp vėl prezidentu tapusio Obotės šalininkų ir Nacionalinės pasipriešinimo armijos. Vėliau pastaroji organizacija įvykdė perversmą ir užėmė valdžią. Nuo 1986 m. Ugandą valdo šios jėgos remiamas prezidentas Yoweri Museveni. Jo valdymo metais šalis įsivėlė į Antrąjį Kongo karą bei iki dabar besitęsiantį konfliktą su Viešpaties pasipriešinimo armija.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Ugandos prezidentas yra valstybės ir vyriausybės galva, ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis paskiria ministrą pirmininką, kuris padeda jam valdyti. Visuotiniai prezidento rinkimai vyksta kas penkerius metus, to paties asmens kadencijų skaičius pagal nėra ribojamas. Nuo 1986 m. prezidento pareigas eina Joveri Museveni.

Ugandos parlamentą sudaro Nacionalinė asamblėja, kurioje yra 332 nariai. 228 iš jų renkami visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Likusieji nominuojami įvairių interesų grupių (moterų, jaunimo, armijos ir kt.) Iki 2005 m. vykusio referendumo Ugandoje buvo neleidžiama partijų veikla parlamente, visas vietas turėjo prezidento vadovaujamas Nacionalinio pasipriešinimo judėjimas. Šiuo metu susiformavusi daugiapartinė sistema, tačiau daugumą Nacionalinėje asamblėjoje išlaiko Nacionalinis pasipriešinimas.

Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Uganda priskiriama hibridinių režimų kategorijai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Ugandos administracinis suskirstymas.

Uganda suskirstyta į keturis regionus: Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Centrinį. Šie – į daugiau nei 100 smulkesnių rajonų.

Geografija

Ugandos topografinis žemėlapis.

Pagrindinis straipsnis – .

Beveik visą Ugandą sudaro plokščiakalnis pamažu kylantis nuo 900 m šiaurėje iki 1500 m pietuose. Jį supa dideli slėniai arba kalnai. Vakaruose driekiasi kalnų virtinė (Rytų Afrikos lūžių juostos dalis) su aukščiausiomis šalies viršukalnėmis. Čia iškilę Ruvenzorio kalnai (aukštis iki 5109 m, Stenlio k.), užgesęs vulkaninis Virungos masyvas. Kitoje šalies pusėje, Kenijos pasienyje stūkso didelis užgesęs Elgono vulkaninis kūgis (4321 m).

Ugandoje niekada netrūko gėlo vandens. Per šalį teka labai daug upių, beveik penktadalį krašto teritorijos sudaro ežerai, kaip antai Kiogos ežeras šalies centre, Alberto, Edvardo ir Džordžo ežerai Rytų Afrikos lūžių zonoje vakaruose. Ugandai priklauso dalis didžiausio Afrikos ežero – Viktorijos. Šalyje prasideda Nilo upė, į ją suteka daug intakų (didžiausias – Semlikis). Dėl itin didelių aukščio skirtumų gausu krioklių. Iš jų žymiausias – Merčisono krioklys Nilo upėje. Upėse įrengta keletas užtvankų.

Gamta

Ugandos biologinė įvairovė viena iš turtingiausių Afrikos žemyne. Šaliai būdingos aukštažolės, parko pobūdžio (su retmiškiais) savanos. Kalnuose yra išlikę tropinių miškų, aukštikalnių žolynų. Taip pat nemažai šlapynių, gėlo vandens (upių, ežerų) ekosistemų. Iš viso Ugandoje aptinkama 345 žinduolių, 1007 paukščių, 256 roplių, 67 varliagyvių, 350 žuvų, 8999 vabzdžių, daugiau nei 5300 augalų rūšių. Tarp jų beveik visos geriausiai žinomos Afrikos gyvūnų rūšys: drambliai, buivolai, raganosiai, šimpanzės, gorilos, šakalai, gazelės, gepardai, leopardai ir kt.

Miškai Ugandoje užima 15 % sausumos ploto ir sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos. JTO duomenimis, per pastaruosius 20 metų jų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o anot kai kurių kitų šaltinių – ir dar daugiau.

Šalies gamtai apsaugoti įsteigta daug saugomų teritorijų: Ruvenzorio kalnų, Karalienės Elžbietos, , Bvindžio miško ir kt. nacionaliniai parkai, įvairūs draustiniai. Į saugomas teritorijas patenka apie ketvirtadalis Ugandos teritorijos.

Klimatas

Klimatas šalyje iš esmės tropinis, bet mėnesių vidutinė temperatūra dėl palyginti didelio aukščio virš jūros lygio svyruoja tarp 18-25 °C. Kritulių kiekis įvairiose vietose skirtingas: drėgniausiose pietų srityse kritulių per metus iškrenta apie 1500 mm, o sausiausiose šiaurės rytų srityse – 750–1000 mm.

Entebės klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	22	22	23	22	22	21	21	20,5	21	22	22	21,5	21,5
Krituliai mm	79	85	170	278	279	113	73	84	77	84	137	115	1 574
Duomenys: climatemaps.com 2013 03 29

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Ugandos ekonomika buvo nustekenta per Idi Amino režimą 1970 m., ir vėliau pilietinio karo, padarė didelį šuolį 8-ajame dešimtmetyje, kai buvo padarytos ekonominės reformos.

Šalies žemės ūkyje dirba 80 % visos darbo jėgos. Dauguma ūkių yra maži. Pagrindiniai maisto produktai yra manijokai, saldžiosios bulvės, bananai, soros, sorgai, kukurūzai, ankštiniai augalai. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, medvilnė, arbata, tabakas, gėlės, cukranendrės. Auginami dideli kiekiai naminių paukščių, galvijų, ožkų, avių. Yra žvejybos pramonė. Kertama daugiausia raudonmedžio mediena.

Vario rūdos atsargos, kurių Ugandoje buvo daug, senka. Tokie mineralai kaip alavo, geležies rūdos, berilas, volframas, auksas yra kasami mažais kiekiais.

Ugandos gamintojai daugiausia gamina žemės ūkio produktus, tekstilę, trąšas, cementą.

Ugandos eksportas viršija importą. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas, kava, arbata, medvilnė. Importo produktai yra transporto įranga, įvairūs mechanizmai, chemikalai, degalai, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Kenija, Japonija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Ugandos demografija.

Ugandietė

Ugandoje yra daug etninių grupių ir nei viena iš jų nesudaro daugumos. Šalyje reguliariai kalbama apie 40 skirtingų kalbų. Oficiali šalies kalba yra anglų, nors daug žmonių angliškai nemoka. Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo: 52,72 metų (51,66 vyrams, 53,81 moterims). Raštingumas: 66,8 % (76,8 % vyrams, 57,7 % moterims). Pasak 2008 m. apskaičiavimų, amžiaus mediana Ugandoje yra tik 15 m – pati mažiausia pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai) :

• 0-14 metų: 50 % (8 152 830 berniukų ir 8 034 366 mergaičių)
• 15-64 metų: 47,9 % (7 789 209 vyrų ir 7 703 143 moterų)
• virš 65 metų: 2,1 % (286 693 vyrų ir 403 317 moterų)

Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m.):

• Romos katalikai – 41,9 %
• anglikonai – 35,9 %
• musulmonai – 12,1 %
• sekmininkai – 4,6 %
• septintosios dienos adventistai – 1,5 %
• kitų religijų atstovai – 3,1 %
• netikintys – 0,9 %

Uganda buvo viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurios sėkmingai kovojo su AIDS. Nepaisant to, pasak 2007 m. apskaičiavimų, AIDS serga 5,4 % Ugandos gyventojų ir per metus nuo šios ligos šalyje miršta maždaug 77 000 žmonių. Ugandos šiaurėje gyvena Ačioliai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Kita informacija

• Ugandos karinės pajėgos

Šaltiniai

1. Democracy Index 2011, The Economist Intelligence Unit
2. Uganda – Convention on Biological Diversity
3. Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
4. Uganda 'at risk' of losing all its forests, The Guardian, 25 June 2009
5. Uganda Environmental profile, Mongabay.com
6. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 442
7. Uganda, Climatemps.com; tikrinta: 2013-03-29
8. CŽV faktų knyga: Uganda 2015-10-18 iš Wayback Machine projekto.
9. Šalių sąrašas pagal vidutinį amžių

Nuorodos

Vikiteka: Uganda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Uganda

• East Africa Living Encyclopedia. Uganda – History (anglų k.)