AčioliaiAčiolių vaikaiGyventojų skaičius 800 000Populiacija šalyse Uganda Pietų SudanasKalba os Religijos katalikybė pro

Ačioliai
Ačiolių vaikai
Gyventojų skaičius	800 000
Populiacija šalyse	Uganda, Pietų Sudanas
Kalba (-os)
Religijos	katalikybė, protestantizmas, islamas
Giminingos etninės grupės	kitos luo tautos

Ačioliai (acoli, acholi) – Afrikos tauta, gyvenanti žemyno vidurio rytuose, Ugandos šiaurėje ir Pietų Sudano pietuose. Populiacija – apie 800 000 žmonių (1998 m.). Kalba nilotų kalbų šeimai priklausančia .

Ačoliai gyvena taip vadinamame Ačiolilende, kultūriniame regione, kuris apima tris šiaurinius dabartinės Ugandos regionus: Gulu, Kitgumą ir Paderį, ir yra traktuojamas kaip Ugandos administracinis vienetas – . Taip pat ačiolių gyvenamos žemės apima Pietų Sudane.

Istorija

Manoma, kad ačiolių protėviai prieš 300–400 metų atsikėlė iš Pietų Sudano teritorijų, ir čia įsitvirtindami daug kovojo su pietiniais kaimynais . Jie priklauso luo etnolingvistinei grupei. Skirtingai nei gandai ar pietuose, ačioliai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o XVII–XIX a. gyveno susiskaidę į smulkius gentinius junginius, vadovaujamus vadų rwot.

XIX a. pabaigoje ačiolių žemes nominaliai valdė , ir jos buvo prijungtos prie Ekvatorijos provincijos. 1920–1962 m. ačiolių žemės priklausė Britų valdomam . Skirtingai nei pietinėje Ugandos dalyje, britai neskatino politinio ar ekonominio vystymo ačiolių krašte. Ačioliai buvo naudojami kaip darbo jėga ir sudarė didelę dalį Ugandos armijos. Tai nulėmė, kad po Ugandos nepriklausomybės jie įgijo didelę karinę galią šalyje, ir dalyvavo vyriausybiniuose perversmuose. Vienas žymiausių buvo perversmas 1985 m.

Iki šiol veikia separatistiniai ačiolių judėjimai prieš centrinę Ugandos valdžią ( Šventosios dvasios judėjimas).

Kultūra

Kiekvienas kaimas susideda iš kelių patrilinijinių giminių. Vienas didelis ar keli mažesni kaimai iš tradicinės giminės renka . Verčiasi gyvulininkyste (avių, galvijų auginimu) ir žemdirbyste (auginami kukurūzai, sorgas, pupos, žemės riešutai). Prekiauja tabaku, medžioja ir žvejoja.

Nors dauguma ačiolių priėmę krikščionybę ar islamą, senieji tikėjimai tebėra gajūs. Turi išvystytą literatūrinę tradiciją (Okot p’Bitek epinė poema „Lavino daina“).

Galerija

Ačiolių vadas, apie 1870 m.
Ačiolių muzikantai

Šaltiniai

Ačioliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[1] Ačioliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001