Ekvatorija

Ekvatorija (angl. Equatoria), Al Istivaja (arab. الاستوائية = Al-Istiwa'iyah) – buvo Sudano administracinis teritorinis vienetas (midirija), egzistavęs 1871–1994 m. su pertraukomis. Didžiausio išsiplėtimo metu 1919–1948 m. jis apėmė didžiąją dalį Pietų Sudano. Ekvatorijos provincija su teritorijomis po 1948 m. iki šiol išlieka neoficialus Pietų Sudano regionas.

Ekvatorija Al-Istiwa'iyah الاستوائية
1871 – 1996 →   →   →
Provincija 1919-1948 m.
Administracinis centras	Džuba
1871-1889
1889-1955	Sudano kondominiumas
1956-1976	Sudanas
1991-1994	Sudanas
Gyventojų	903 503 (1956)http://www.statoids.com/usd.html
Plotas	399 169 km² (1919-47), 198 121 km² (1948-76)

Provincijai pavadinimą suteikė britai, kadangi ji buvo labai arti ekvatoriaus. Po Sudano nepriklausomybės provincijos pavadinimas buvo arabizuotas.

Raida

Egipto ir Sudano provincijos 1912 m.

Provincija (mudirija) buvo įsteigta Egipto chedivo iniciatyva, šiam plečiant Egipto teritorijas į pietus, aukštyn Nilo upe. Netrukus po to, kai 1869 m. Bahr al Gazalio upės baseine buvo įkurta Bahr al Gazalio provincija, piečiau buvo įkurta Ekvatorija, dar žinoma Mongalla pavadinimu. Tuometinės provincijos ribos buvo neapibrėžtos, tačiau ji apėmė ir dalį šiaurinės Ugandos.

Iš karto po provincijos įkūrimo čia svarbų vaidmenį vaidino britai, kurie tarnavo Egipto chedivo dvare ir vykdė tyrinėjimus tuo metu visai nežinomame Afrikos krašte. Pirmuoju provincijos vietininku tapo britas , kurį vėliau pakeitė , o nuo 1878 m. – vokietis (tikrasis vardas Eduard Schnitzer). Pirmieji du rezidavo Gondokoro vietovėje (netoli Džubos), o pastarasis – gyvenvietėje. 1881 m. kilus sukilimui, Ekvatorija liko atskirta nuo britų pajėgų šiaurėje.

1894 m. provincijos vakarinė dalis buvo perleista Belgijai, ir tapo žinoma kaip Lado enklavas. 1910 m. enklavas grįžo britams, ir padalintas tarp ir Ekvatorijos, taip suformuojant pietinę Ekvatorijos sieną.

Sudanui tapus kondominiumu (1889–1947 m.), buvo panaikinta Bahr al Gazalio provincija, ir jos teritorijos prijungtos prie Ekvatorijos. Taigi, jos teritorija išaugo dvigubai. Tačiau provincijai buvo skiriamas mažas dėmesys, jos vystymasis paliktas nekontroliuojamas. Dėl britų propaguojamo krašto uždarumo Ekvatorija beveik nebendravo su likusiu pasauliu. Provincijoje šiek tiek veikė krikščionių misionieriai, kurie siekė atversti vietos gentis į krikščionybę, mokė anglų kalbos ir aritmetikos. Vienas iš žymesnių to meto Ekvatorijos gubernatorių buvo (postą užėmė 1936-42).

1948 m., po galutinai nusprendus Pietų Sudaną prijungti prie Sudano, buvo atkurta Bahr al Gazalio provincija, jos teritorijas atskiriant nuo Ekvatorijos. Nuo tada Ekvatorija sudarė vieną iš trijų Pietų Sudano provincijų ir vieną iš devynių Sudano provincijų.

Sudanui iškovojus nepriklausomybę 1955 m., Ekvatorijos gyventojai dalyvavo pilietiniuose karuose su šiaure, siekdami atsiskirti. Tarpe tarp dviejų pilietinių karų (1972-83 m.) Sudane vykdant administracines reformas, Ekvatorijos provincija buvo panaikinta (iš jos 1976 m. suformuotos dvi provincijos – Rytų ir Vakarų Ekvatorija).

Trumpam 1991–1994 m. laikotarpiui provincija (kaip Ekvatorijos vilaja) buvo atkurta (tuo metu atkurtos visos senosios 9 Sudano provincijos). Galutinai provincija panaikinta Sudane vykdant 1994 m. administracinę reformą, ir ją padalinant į Rytų, Centrinę ir Vakarų Ekvatoriją.

Provincijos valdytojai

Provincijos įkūrėjas seras Beikeris

• Egipto vietininkai:
  • 1871–1873 Pasha
  • 1873–1874 Mehmed Reuf Pasha
  • 1874–1876 Pasha
  • 1876–1877 Bey
  • 1877 Bey
  • 1877–1878 Ibrahim Pasha Fawzi
  • 1878–1889 Paša
• Gubernatoriai 1991-94 m.:
  • 1991–1993 Satorlino Afika
  • 1993–1994 Angelo Beda

Vikiteka: Ekvatorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga