Gegužės 29

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Gegužės 29 yra 149-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 150-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 216 dienų.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena.

Vardadieniai

Teodozija – Algedas – Erdvilė – Magdalena – Magdė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1831 – 1830-1831 m. sukilimas: Raigardo mūšis.
• 1981 – Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje užregistruotas viesulas.

Gimimo dienos

• 1902 m. – Vytautas Baronas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
• 1920 m. – Leonardas Juozapas Šimutis, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius, filosofijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Vytautas Gerulaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1934 m. – Zigmas Jonas Daunora, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1938 m. – Algimantas Endriukaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Vitas Luckus, Lietuvos fotografas (m. 1987 m.).
• 1945 m.:
  • , gydytojas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
  • Evaldas Nekrašas, Lietuvos filosofas, politologas (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Vidmantas Povilionis, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1949 m. – Vytautas Saikauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1951 m. – , Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Egidijus Bičkauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1956 m. – Jolanta Kvašytė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1957 m. – Rimantas Butleris, Lietuvos informatikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1958 m. – , pedagogė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Klaudijus Driskius, Lietuvos fotografas, žurnalistas.
• 1963 m. – Artūras Skikas, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis veikėjas, buvęs LR sveikatos apsaugos viceministras.
• 1975 m. – Tomas Davulis, teisininkas, teisėtyrininkas laboralistas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros dėstytojas, Darbo teisės instituto vadovas, Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) pirmininkas, buvęs VU TF Darbo teisės katedros vedėjas, LR darbo kodekso rengėjas.
• 1987 m. – Lina Andrijauskaitė, Lietuvos lengvaatletė, kuri specializuojasi septynkovės rungtyje, sprinte bei šuolyje į tolį. 2008 m. – 2010 m. šuolio į tolį šalies čempionė.

Mirtys

• 1962 m. – Petras Dargis, Lietuvos operos dainininkas (g. 1907 m.).
• 1965 m. – Kazys Grinius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1899 m.).
• 1976 m. – Leonardas Peseckas, Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras. (g. 1899 m.).
• 1983 m. – Liudas Andrulis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1922 m.).
• 2001 m. – Vytautas Sakalauskas, Lietuvos TSR politikas, TSKP narys (nuo 1960) (g. 1933 m.).
• 2021 m. – Sigitas Poškus, lietuvių poetas, prozininkas (g. 1957 m.).
• 2022 m.:
  • Algimantas Valentinas Indriūnas, inžinierius, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1925 m.).
  • Loreta Zakarevičienė, lietuvių diplomatė, valstybės tarnautoja (g. 1956 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 455 – Romą nusiaubė vandalai – giminiga gotams rytų germanų gentis. Sugriauta daug kultūros ir meno kūrinių. Iš čia kilo žodis „vandalizmas”;
• 1167 – sukilę Lombardijos miestai nugalėjo šv. Romos imperatorių Frydrichą I Barbarosą;
• 1453 – 12 tūkstančių turkų kareivių po ilgos apsiausties užgrobė Konstantinopolį; puolimo metu nužudytas imperatorius Konstantinas XI;
• 1953 – Edmundas Hilaris su šerpu Tensingu Norgėjumi pirmieji užlipo į aukščiausią pasaulio viršūnę – Everestą (8 848 m);
• 1988 – popiežius Jonas Paulius II paskelbė vyskupą Vincentą Sladkevičių kardinolu;
• 2005 – Prancūzija, viena iš Europos Sąjungos steigėjų, referendumu nepritarė Europos Konstitucijai.

Gimimo dienos

• 1860 m. – Isakas Albenisas, ispanų kompozitorius ir pianistas, geriausiai žinomas už kūrinius įtakotus ispanų liaudies muzikos (m. 1909 m.).
• 1880 m. – Oswald Spengler, vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo (1918), kuriame jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį (m. 1936 m.).
• 1894 m. – , JAV kino režisierius, išgarsėjęs filmais su (Marlene Dietrich) „Žydrasis angelas“, „Raudonoji imperatorienė“ ir „Šanchajaus ekspresas“ (m. 1969 m.).
• 1904 m. – Grigorijus Ginzburgas, Rusijos pianistas, pedagogas (m. 1961 m.).
• 1917 m. – Džonas Fičeraldas Kenedis, 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas nuo 1961 metų iki jo nužudymo 1963 m. Kenedis – vienintelis JAV prezidentas katalikas; antras jauniausias JAV prezidentas (po Teodoro Ruzvelto), išrinktas į prezidento postą būdamas 43 metų amžiaus (m. 1963 m.).
• 1920 m. – , 1994 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2000 m.).
• 1926 m. – Abdoulaye Wade, trečiasis Senegalo prezidentas, einantis pareigas nuo 2000 m. A. Wade taip pat yra dominuojančios Senegalo Demokratų partijos sekretorius nuo pat partijos įsikūrimo 1974 m. prezidento rinkimuose jis dalyvavo 4 kartus nuo 1978 m.
• 1938 m. – Anita Strindberg, švedų aktorė.
• 1953 m. – Danielius Robertas Elfmanas, JAV muzikantas.
• 1954 m. – Gary Lawrence Francione, amerikiečių teisės filosofas, teisėtyrininkas, JAV Rutgers universiteto dėstytojas, gyvūnų teisių abolicionistinės teorijos kūrėjas, veganizmo šalininkas ir Gyvūnų gerovės įstatymų kritikas.
• 1959 m. – Rupert James Hector Everett, anglų aktorius.
• 1966 m. – Igoris Chalupiecas, lenkų verslininkas, , PKN ORLEN S.A. valdybos pirmininkas, generalinis direktorius.
• 1974 m. – Marc Gené Guerrero, automobilių sporto lenktynininkas iš Ispanijos, geriausiai žinomas dėl piloto bandytojo vietos Formulės 1 komandose Williams ir Ferrari bei lenktyniavimo su Peugeot komanda 24 val. Le Mano lenktynėse. 2009 m. pastarosiose lenktynėse jis pelnė pergalę.
• 1975 m. – Melanie Janine Brown, britų dainininkė ir aktorė, renginių vedėja, šiuo metu gyvenanti Los Andžele (JAV), dar žinoma, kaip Scary Spice ar tiesiog Mel B.
• 1977 m.:
  • Marco Cassetti, italų futbolo gynėjas, kuris taip pat gali žaisti ir saugo pozicijoje, šiuo metu žaidžiantis Italijos A.S. Roma klube.
  • Masimas Ambrosinis, Italijos futbolininkas, gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis AC Milan klube. Taip pat kartais kviečiamas ir į nacionalinę rinktinę (su ja dalyvavo 2000 m. Europos futbolo čempionate ir laimėjo antrą vietą). Daug apdovanojimų laimėjo su „Milanu“.
• 1978 m. – Miki Hamanaka-Paulauskas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primabalerina. 1996 metais baigė institutą Tokijuje, nuo 1998 metų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto solistė.
• 1979 m. – Arnas Frydrichas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir VfL Wolfsburg klubo gynėjas. Su Hertha komanda 2002 metais laimėjo lygos taurę.
• 1981 m. – Andrejus Aršavinas, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir Arsenal klubo saugas.
• 1984 m. – Karmelas Entonis, JAV krepšininkas, nuo 2004 atstovauja JAV rinktinę. Žaidžia NBA komandoje Denver Nuggets lengvojo krašto puolėjo ir atakuojančiojo gynėjo pozicijose.
• 1986 m. – Jaslene Gonzalez, Puerto Riko modelis ir realybės šou dalyvė. America's Next Top Model 8 sezono nugalėtoja.

Mirtys

• 1379 m. – Henrikas II, Kastilijos karalius, Leono karalius, Galisijos karalius, valdė nuo 1366 m. balandžio 5 d. iki 1367 m. balandžio mėn. ir nuo 1369 m. kovo 22 d. iki mirties (g. 1334 m.).
• 1405 m. – Filipas de Mezjeras, prancūzų riteris, diplomatas, rašytojas, istoriografas (g. 1327 m.).
• 1453 m. – Konstantinas XI Paleologas Dragasis, paskutinis Bizantijos imperijos imperatorius, žuvęs osmanams užėmus Konstantinopolį (g. 1405 m.).
• 1500 m. – Bartolomėjus Diasas, portugalų keliautojas, jūrininkas (g. 1450 m.).
• 1833 m. – Paulas Johanas Anzelmas Riteris fon Fojerbachas, vokiečių teisėtyrininkas penalistas, baudžiamosios teisės teoretikas, šiuolaikinės Vokietijos baudžiamosios teisės (ir jos teorijos) pradininkas, atgrasinimo teorijos pagrindėjas, Bavarijos baudžiamojo kodekso (1813 m.) rengėjas (g. 1775 m.).
• 1861 m. – Joachim Lelewel, lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius (g. 1786 m.).
• 1869 m. – Julius Friedrich Heinrich Abegg, vokiečių , penalistas, baudžiamosios teisės profesorius (g. 1796 m.).
• 1892 m. – Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas (g. 1817 m.).
• 1958 m. – , ispanų poetas, ispaniškojo modernizmo atstovas, 1956 metų Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1881 m.).
• 1978 m. – Jurijus Dombrovskis, rusų rašytojas, literatūros kritikas, disidentas (g. 1909 m.).
• 1983 m. – Arvydas Pelšė, latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas (g. 1899 m.).
• 1994 m. – Ėrichas Honekeris, VDR politikas, komunistų partijos lyderis 1971–1989 m (g. 1912 m.).
• 2003 m. – , astronautas (g. 1933 m.).
• 2020 m. – Abderahmanas Jusufis, teisininkas, politologas, Maroko politinis veikėjas (g. 1924 m.).

Nuorodos

1. Leonardas Peseckas. Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m. Plieno sparnai
2. Išėjo LŽS narys, tremtinys, redaktorius, daktaras, docentas Algimantas Valentinas Indriūnas. lžs.lt. 2022-05-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.
3. Mirė diplomatė Loreta Zakarevičienė. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.
4. Jozefas fon Šternbergas.
5. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
6. Chuanas Ramonas Chimenesas.
7. .