Vengras

Vengrai
Gyventojų skaičius	14,2–14,5 milijonai
Populiacija šalyse	Vengrija:    9 632 744 (2016) JAV:   1 437 694  (2013) Rumunija:   1 227 623 (2011) Slovakija:   458 467 (2011) Kanada:   315 510 (2006) Serbija:   253 899 (2011) Vokietija:   156 812 Ukraina:   156 566 (2001) Austrija:   77 174 (2018) Australija:   67 616 Izraelis:   10 000–200 000
Kalba (-os)	vengrų
Religijos	54,5 % Romos katalikai, 19,4 % protestantai (liuteronai ir kalvinistai), 1-2 % žydai 25,4 %, nenustatyta, agnostikai, ateistai
Giminingos etninės grupės	chantai, mansiai ir kitos ugrų tautos

Vengrai (veng. magyarok) – Vengrijoje gyvenanti Europos tauta. Šiuo metu Vengrijoje gyvena 9,97 mln. vengrų (2001 m. duomenys). Vengrai buvo pagrindiniai Vengrijos karalystės, egzistavusios beveik visą 2 tūkstantmetį, gyventojai. Po Trianono sutarties jie tapo tautinė mažuma šiuolaikinės Rumunijos teritorijoje (1,44 mln. žm.), Slovakijoje (520 500 žm.), Serbijoje (293 tūkst. žm.; daugiausia Voivodinoje), Ukrainoje ir Rusijoje (170 tūkst. žm.), Austrijoje (40 583 žm.), Kroatijoje (16 500 žm.), Čekijoje (14 600 žm.) bei Slovėnijoje (10 tūkst. žm.). Daugybę vengrų kilmės žmonių gyvena kitose pasaulio dalyse (1,4 mln. JAV), bet priešingai nei gyvenantys buvusios karalystės ribose, jų tik mažuma išlaikė vengrų kalbą ir tradicijas. Vengrai gali būti suskirstyti į tam tikras grupes pagal kalbinius ir kultūrinius skirtumus. Labiausiai žinomos šios grupės: sėkeliai (Székelys), čangai (Csángós), jasai (Jász) ir paločai (Palócs).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Vengrijos istorija.

Kilmė

Pagrindinis straipsnis – Madjarai.

Vengrų (anksčiau paprastai vadintų madjarais) kilmė ir atsikraustymo į Vidurio Europą istorija yra ginčytina. Žemiau pateikiama viena iš galimų versijų.

Po to, kai kelios grupės Uralo tautų jau 4-3 tūkst. pr. m. e. iš Uralo kalnų regiono patraukė į vakarus, 1000–500 m. pr. m. e. nuo jų galutinai atsiskyrė madjarai. V a. vykstant Didžiajam tautų kraustymuisi madjarai vėl patraukė toliau į vakarus. Galutinis šios migracijos taškas buvo tarp Volgos ir Uralo kalnų. Šiame regione dar 1236 m. dominikonų vienuolis Julianas rado Rytuose pasilikusių madjarų; jis pavadino šį regioną Magna Hungarica („Didžioji Vengrija“). Didžioji dalis madjarų 700–750 m. patraukė į pietus palei Volgą.

Tolimesnis madjarų sustojimo taškas vadinamas Lavédia, pagal vieną iš vengrų kunigaikščių Levedi. Kur ši vietovė buvo tiksliai nėra žinoma. Žinome tik, kad 850 m. vengrai paliko Dono baseiną ir toliau keliavo į vakarus. Tuometinė jų gyvenama teritorija buvo maždaug tarp Dniepro iki Dunojaus žemupio ir rytinių Karpatų.

Po to, kai 850 m. vengrus nugalėjo pečenegai, sudarę sąjungą su chazarais, didelė dalis vengrų atsiskyrė nuo pagrindinės grupės ir apsigyveno į pietus nuo Kaukazo, Persijos pasienyje. Ši grupė imperatoriaus Konstantino vadinta „savardais“ dar visą šimtmetį palaikė kontaktus su pagrindine vengrų dalimi. Šie tuo metu turėjo didžiulę, iki 20 000 raitelių stiprumo kariuomenę. Apie 894 m. pečenegai sudarę sąjungą su bulgarais išvijo madjarus iš teritorijos tarp Dniepro ir Dunojaus. Vengrų gentinis junginys 895–896 m. per rytų Karpatų perėjas pasitraukė į Panonijos lygumą bei, kai kurių istorikų manymu, jau tuomet persikėlė ir į Transilvaniją.

Senovės vengrų visuomeninė struktūra

Vengrai buvo klajoklių genčių susivienijimas. Iš viso buvo mažiausiai 10 genčių. Joms vadovavo du kunigaikščiai, kurių vienas vadintas Kündü arba Kende, o antras Gyula. Jie dalinosi valdymo ir karines užduotis.

Vengrų visuomenę tuo metu sudarė šios pagrindinės grupės:

• Didikai: turtingos šeimos, užimančios svarbias vadovaujančias pozicijas;
• Vidurinis sluoksnis: didikams tarnaujančios šeimos, gana pasiturinčios;
• Žemutinis sluoksnis: dar laisvi asmenys, besinaudojantys bendru turtu, tačiau neturtingi;
• Nelaisvieji: didikų priklausomybėje esantys žmonės.

Ribos tarp skirtingų sluoksnių ir grupių nebuvo griežtos. Vidurinis sluoksnis buvo ginkluotas ir lasivanoriškai tarnavo didikams, už tai gaudamas išlaikymą. Žemutinis sluoksnis natūrinėmis prekėmis ir darbu turėjo išlaikyti didikus. Nors žemutinis sluoksnis kaip ir vidurinysis bei didikai buvo laisvi ir formaliai lygiateisiai, tačiau jie vis dažniau pakliūdavo didikų priklausomybėn, daugelis prarado laisvę ir tapo nelaisvaisiais. Nelaisviesiems priklausė ir kariniuose žygiuose paimti belaisviai bei Panonijos lygumoje gyvenę slavai, iš kurių vengrai išmoko žemės ūkio ir perėmė apie 1500 pagrindinių žodžių iš valstybės valdymo, žemės ūkio, religijos, amatininkystės ir kitų sričių. Panonijos lygumos pietryčiuose dar buvo avarų genčių likučiai.

Kultūra

Vengrai tradiciškai verčiasi gyvulininkyste, žemdirbyste, vynuogininkyste, žvejyba (vidaus vandenyse). Amatai: kilimų audimas, meninis metalo apdirbimas, , keramika. Gyvena tiek dideliuose kaimuose, tiek viensėdžiuose, būstas primena ukrainiečių.

Moterų tautiniai drabužiai: plačių rankovių palaidinė, sijonas, prijuostė. Vyrų: siauri drobiniai plačių rankovių marškiniai, baltos kelnės.

Šaltiniai

1. Vukovich, Gabriella (2018). Mikrocenzus 2016 - 12. Nemzetiségi adatok [2016 microcensus - 12. Ethnic data] (PDF) (vengrų). Budapest. ISBN . Nuoroda tikrinta 9 January 2019. {{}}: |work= ignoruotas ()CS1 priežiūra: location missing publisher ()
2. „Total ancestry categories tallied for people with one or more ancestry categories reported: 2013 American Community Survey 1-Year Estimates“. United States Census Bureau. 2013. Suarchyvuotas originalas 2020-02-12. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.
3. "Comunicat de presă privind rezultatele definitive ale Recensământului Populaţiei şi Locuinţelor – 2011" 2013-07-17 iš Wayback Machine projekto., at the 2011 Romanian census site; accessed 11 July 2013
4. . 2.statcan.ca. Suarchyvuotas originalas 2009-06-25. Nuoroda tikrinta 2013-08-22.
5. „Anzahl der Ausländer in Deutschland nach Herkunftsland (Stand: 31. Dezember 2014)“. De.statista.com. Nuoroda tikrinta 12 December 2017.
6. . State Statistics Committee of Ukraine. 2003. Suarchyvuotas originalas 31 October 2004.
7. „Bevölkerung zu Jahresbeginn seit 2002 nach detaillierter Staatsangehörigkeit“ [Population at the beginning of the year since 2002 by detailed nationality] (PDF). Statistics Austria (vokiečių). 14 June 2016. Nuoroda tikrinta 1 August 2016.
8. „Australian Bureau of Statistics (Census 2006)“. Abs.gov.au. 2013-04-03. Nuoroda tikrinta 2013-08-22.
9. https://epa.oszk.hu/00400/00462/00048/1890.htm
10. Vengrai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 153 psl.