Didysis tautų kraustymasis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperiją bei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.

II-V a. supaprastintos migracijos. Taip pat žiūrėkite pasaulio 820 m. žemėlapis.

Priežastys

Barbarai keitė gyvenamąsias vietas ne dėl klajoklių būdo, bet dėl klimato pokyčių, populiacijos pertekliaus gyventose teritorijose.

Raida

Kartais skirstoma į du etapus – pirmajame (300-500) daugiausiai germanai užėmė beveik visą Vakarų Romos imperijos teritoriją, antrajame etape (500-900) slavai, tiurkai ir kitos gentys judėjo Rytų Europoje, Kaukaze, Anatolijoje.

Pirmasis etapas

Tautų kraustymosi pradžia laikoma germanų genčių (alemanų, frankų, gotų, burgundų, vandalų) migracija.

Gotai iš Skandinavijos pietų kraustėsi prie Juodosios jūros ir iš Dakijos išstūmė romėnus, alemanai judėjo nuo Reino aukštupio į Reino ir Dunojaus tarpupį, kur pradėjo kelti grėsmę Galijai.

IV amžiaus pabaigoje hunai iš Amūro upės baseino kėlėsi prie Juodosios jūros pakrantės, kur užkariavo ostgotų teritorijas. Vestgotai persikėlė į Balkanus, prisiglaudė Romos imperijoje, bet greitai sukilo ir gavo Mezijos provinciją, kuriai suteiktas imperijos sąjungininkės statusas. 410 metais vestgotai nusiaubė Romą, judėdami link Galijos, 415 metais pasuko link Ispanijos ir 418 metais įkūrė pirmąją barbarų valstybę – Tulūzos karalystę.

V amžiuje kūrėsi ir kitos barbarų valstybės – Vandalų, Burgundų-Galijos, Frankų-Galijos karalystės. Tuo pat metu anglai, saksai ir jutai kraustėsi į Britaniją, kur įkūrė 7 karalystes.

V amžiaus pradžioje susivieniję hunai amžiaus viduryje nusiaubė Balkanus, Atilos vedami mėgino veržtis į Galiją, kur 451 metais juos sustabdė Romos imperijos ir sąjungininkų kariuomenė. 452 metais hunai nusiaubė Šiaurės Italiją, 455 metais vandalai įsiveržė ir nuniokojo Romą, prisidėdami prie Vakarų Romos imperijos žlugimo.

Antrasis etapas

Antrasis etapas vyko 500-700 m. Jo metu slavų gentys užėmė dideles sritis Rytų ir Pietų Europoje. Palaipsniui slavai pradėjo dominuoti rytinėje Europos dalyje. Šitame etape taip pat dalyvavo tokios tiurkų gentys kaip avarai. 567 m. avarai ir lombardai beveik visiškai sunaikino gepidų karalystę. VI a. germanų kilmės lombardai įsikūrė Italijoje kartu su savo sąjungininkais herulais, svebais, sarmatais, gepidais ir kitais.

Išnašos

1. Zbigniew Kobyliński. The Slavs in Paul Fouracre. The New Cambridge Medieval History pp. 530–537